Geodezinius matavimus sklypo savininkai dažniausiai atlieka dviem atvejais: kai žemės sklypus reikia padalinti ar sujungti ir kai reikia keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. Pasidomėjome, kaip tokie matavimai vyksta ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
Žodynas. Kadangi žemės savininkas su šio tipo matavimais susiduria tik iki kelių kartų per gyvenimą, klausimų gali iškilti jau pačioje pradžioje. Įmonės dažnai skelbia, jog atlieka geodezinius-kadastrinius matavimus ir tai natūraliai gali iškelti klausimą – kokio tipo matavimai jums reikalingi. „Kadastriniai ir geodeziniai tyrimai – iš esmės du beveik nieko nesiskiriantys terminai. Geodeziniai matavimai – terminas, kuris yra konkretesnis ir nusako tikslius žemės sklypo duomenis. Šie matavimai yra atliekami koordinuojant žemės sklypo posūkio taškus, esamus statinius, žemės naudmenų kontūrus ir inžinierinius tinklus. Kadastriniai matavimai naudojami kaip nekilnojamo daikto tam tikri ploto parametrai, į kuriuos įeina ir išvardinti žemės sklypo matavimai“, – paaiškina matavimus atliekančios įmonės „Domo projektas“ vadovas Aurimas Gečas.
Nekilnojamųjų objektų kadastrinius matavimus atlieka matininkai, tuo tarpu geodezininkai sudaro inžinerinius, topografinius planus, išpildomąsias nuotraukas, nužymi pastatus.
Kaip pasirinkti specialistus. Svarbiausias kriterijus renkantis matavimus atliekantį specialistą – įsitikinti, kad jis turi galiojančią licenciją. Tai įvertinus galite rinktis tiek pavienius asmenis, tiek įmones. Matininkus ir geodezininkus atestuoja Nacionalinė žemės tarnyba, kuri suteikia kvalifikacinį pažymėjimą. Ši institucija savo tinklapyje (nzt.lt) registruoja tiek matininkus, tiek geodezininkus. Rinkdamiesi matininką ar įmonę, prisiminkite, kad joks matininkas legaliai padidinti ar sumažinti žemės ploto negali – jis jūsų vietovėje tiesiog užfiksuoja dokumentuose pateiktą informaciją. Taip pat verta prisiminti, kad šie matavimai atliekami tiesiogiai, matininkui atvykstant į nurodytą vietą. Nereikėtų rinktis tų paslaugos tiekėjų, kurie teigia galintys matavimus atlikti nuotoliniu būdu.
Eiga. Paprastai geodezinių matavimų procesą galima nusakyti taip: pirmiausia sklypą išmatuoja ir dokumentus parengia matininkas, tuomet byla patikrai keliauja į Nacionalinę žemės tarnybą, jeigu viskas gerai, dokumentai registruojami Registrų centre.
Standartiškai matininkams iš užsakovo reikėtų gauti šiuos dokumentus:
– žemės sklypo planą
– nekilnojamojo turto registro išrašą (sklypo ir jame esančių statinių registracija)
– asmens dokumento kopiją.
„Papildoma informacija – gretimų žemės sklypų planai, registrų išrašai, surenkama tam, kad būtų galima tinkamai susipažinti su matuojamo sklypo situacija. Tada vykstama į vietą su geodeziniais prietaisais pamatuoti faktinę sklypo ir gretimų sklypų padėtį. Matuojami keliai, grioviai, esami riboženkliai, naudmenų ribos. Pasimatavus faktinę padėtį su specialiomis kompiuterinėmis programomis yra tikslinamos ribos. Tikslinant ribas reikia atsižvelgti į esamą faktinę padėti, parengtus preliminarius žemės sklypo planus taip pat analizuoti žemės reformos žemėtvarkos projektus“, – pirmąjį iš trijų etapų nupasakoja UAB „Žemės plėtra“ geodezijos inžinierius Donatas Pocius.
Atlikus matavimų analizę ir parengus paženklinimo schemą ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų registruotais laiškai į paženklinimą yra iškviečiami gretimų žemės sklypų savininkai. Kvietime nurodytu laiku vyksta užsakovo sklypo ribų paženklinimas, kurio metu yra sukalami riboženkliai ir užpildomas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas. Asmenims neatvykusiems į paženklinimą yra siunčiami pranešimai su informacija apie vykdytą ribų ženklinimą, tokiu atveju privaloma laukti 30 dienų, per kurias nedalyvavusieji asmenys gali pareikšti pastabas.
“Pastabas gretimų sklypų savininkai pateikia tuomet, jeigu turi nesutarimų su matuojamų sklypų savininkais arba nėra aiškios ribos tarp gretimų sklypų. Tokios ir panašios problemos sprendžiamos pateikus rašytines kaimyno pastabas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Šie ir įvertina, ar pastabos pagrįstos”, – priduria A. Gečas.
Nesulaukus pastabų atsiveria kelias tolesniam etapui. „Tuomet parengiamas žemės sklypo planas, atliekami kadastriniai skaičiavimai ir suformuojama nekilnojamojo turto kadastro byla, kuri yra pateikiama Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos tikrinimui. Nacionalinės Žemės tarnybos specialistams patikrinus bylą, ją galima teikti į Registrų centrą registruoti“, – pasakoja D. Pocius. Registrų Centro patikra gali užtrukti 1-10 dienų.
Laiko terminai. Geodezinių matavimų laikas gali būti labai įvairus. Jis priklauso nuo to, su kiek sklypų ribojasi matuojamas sklypas ir ar reikia siųsti pakartotinus informacinius pranešimus gretimų sklypų savininkams. Tiesa, svarbu nepamiršti, kad matininko darbas yra pirminė proceso grandis, tad terminai dar priklauso ir nuo to, kaip greitai informaciją apdoros ir pateiks atitinkamos institucijos.
Priekaištai. Kartais pasitaiko, kad sklypo savininkai vėliau turi priekaištų dėl „nurėžtos“ žemės. Pašnekovų teigimu, tokie nesusipratimai dažniausiai kyla dėl nekokybiškai vykdytos žemės reformos, o ne dėl matininko savivalės, kaip kartais žmonės linkę manyti. „Mano nuomone, visi nesutapimai vyksta dėl netinkamai atliktos žemės reformos, kurios metu, kaimo teritorijose žemės sklypams buvo atliekami preliminarūs matavimai. Dauguma jų yra labai prastos kokybės, juose nurodyti žemės sklypų ribų ilgiai dažnai neatitinka gretimo sklypo ribos ilgio. Žemės sklypų ribos nebuvo koordinuotos ir žemės sklypo plotas dėl kažkokių priežasčių būdavo paskaičiuotas didesnis, nei yra iš tiesų. Šiuo metu pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, už ploto trūkumą valstybė savininkui kompensuoja pinigais. Tačiau neatmetu tokios galimybės, kad sklypo riba galėjo būti ir „numatuota“, todėl žmonėms, ieškantiems matininko, pagrindinis kriterijus neturėtų būti žema kaina. Pigi paslauga, kaip ir pigus daiktas dažniausiai yra nekokybiška“, – pastebi D. Pocius.
Minėtą problemą sprendžia Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Ūkio Ministerijos.
Kaina. Geodezinių matavimų kaina, kaip ir trukmė priklauso nuo įvairių veiksnių. A. Gečas svarbiausiais įvardija šiuos:
– sklypo plotas
– užstatymo tankumas
– gretimų sklypų savininkų skaičius
– sklypo lokacija
– sklypo sudėtingumas
Pašnekovo teigimu, sezoniškumas geodezininkų paslaugų įkainiams įtakos neturi.
