Žiemos šalčius smagiausia pasitikti šiltuose namuose, pernelyg nesijaudinant dėl nepakankamo šilumos kiekio. Deja, bet daliai žmonių kiekvieną žiemą tenka susidurti su šildymo sistemų problemomis: rūdija ir užšąla vamzdžiai, nešildo nuorinti radiatoriai, ne taip kaip norėtųsi šildo krosnelės – ir tai dar ne galutinis sąrašas. Kalbinti ekspertai pataria, kaip atpažinti šildymo sistemų problemas bei kaip jas spręsti.
1. Šiluminių vamzdžių ar radiatorių rūdijimas iš vidaus – kokias problemas tai gali sukelti, kaip nustatyti, kad problema yra būtent rūdijimas? Kaip to išvengti?
Algirdas Petrulaitis, inžinerines pastatų sistemas įrengiančios įmonės „Rivus“ direktorius:
„Deja, iki šiol Lietuvoje apie vamzdynų korozijos ir erozijos problemą yra pernelyg mažai kalbama, tačiau ji yra labai opi. Dėl rūdžių ir abrazyvinių dalelių susidarymo vamzdyne stipriai nukenčia sistemos įrenginiai bei vamzdžiai, krinta ir pačios šildymo sistemos efektyvumas.
Tai vyksta ne tik dėl metalo sąveikos su oru, tačiau ir dėl skirtingų naudojamų metalų šildymo sistemoje, vandens kalkėjimo. Chemikalai, skirti šildymo sistemoms, yra vadinami inhibitoriais – jie pašalina iš vandens ištirpusį deguonį, taip pat stabdo tarpmetalę eroziją, apsaugodamas šildymo sistemą. Inhibitorius efektyvus naujai sumontuotoje sistemoje, tačiau jei šildymo sistema ilgus metus dirbo su paprastu vandeniu, pirmiausiai ją reikia plauti naudojant specialią įrangą ir chemikalus“.
Aloiz Mickevič, šildymo sistemų prekyba ir įrengimu užsiimančios įmonės „Vilpra“ atstovas:
„Rūdijimo problema sumažėja tada kai šildymo sistema yra pilnai užpildyta, t.y. negalima palikti sistemos tuščios. Sistemą užpildyti galima neužšąlančiu skysčiu, kuris apsaugos nuo užšalimo ir korozijos. Taip pat naudojamos prieškorozinės priemonės, kurios neleidžia susidaryti nuoviroms“.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip sustabdyti langų rasojimą?
Kokie laiptai gali būti vadinami saugiais?
Klausia skaitytojas: kaip perkelti vonią ir virtuvę į kitą vietą
2. Grindinis šildymas – netolygi cirkuliacija dėl ko nevienodai įšyla grindys. Kokios galimos problemos ir kaip jas spręsti. Ar įmanoma problemą išspręsti neardant grindų dangos?
A.Petrulaitis: Netolygios cirkuliacijos priežaščių gali būti daug. Dažniausiai pasitaikančios yra šios:
Nevienodas, per ilgas šildymo kontūro ilgis. Vanduo dėl didesnio pasipriešinimo, tarsi „pasirinkdamas“ lengviausią jam kelią, cirkuliuoja trumpesniais kontūrais, o ilgesniu vamzdynu neprateka dėl per didelio pasipriešinimo. Jei cirkuliacinio siurblio galia pakankama, tai galima nesunkiai išspręsti balansuojant kolektorių, t.y. sumažinant srautą į trumpesnius kontūrus ir padidinant į ilgesnius.
Vamzdžiuose yra oro. Oras gali atsirasti dėl nesandarios sistemos, netinkamai įrengtų nuorintojų, arba tiesiog kaistant vandeniui vyksta degazacijos procesas kurio metu iš vandens išsiskiria dujų burbuliukai kurie užsilieka vamzdyje. Paprasčiausias būdas pašalinti orą iš grindų šildymo kontūro, tai užsukti visus kitus ventilius, paliekant atsuktą vienintelį, probleminį kontūrą ir per jį paleidžiant didelį vandens srautą kuris išstums susidariusį orą.
Deja, vis dar atsiranda montuotojų, kurie taupydami laiką prieš užpilant betoną sistemos neužpresuoja, t.y. neatlieka hidraulinio bandymo. Labai dažna to pasekmė – pilant betoną užlaužiami arba perspaudžiami grindinio šildymo vamzdžiai. Šios problemos, neardant grindų dangos išspręsti nepavyks. Perlenktus vamzdžius gali pamatyti tik labai patyręs specialistas, atlikęs grindų termovizinę nuotrauką
A.Mickevič: „Reikia išbalansuoti grindų šildymo kolektorius, kiekvieną žiedą atskirai dėl to, kad vamzdžių metražas žieduose yra skirtingo ilgio – gali būti problema montavime arba montavimas buvo darytas be projekto. Išspręsti įmanoma, jeigu klientas žino, kokio ilgio yra žiedai ir koks kambarių plotas – tada apytiksliai galima nustatyti srauto pralaidumo dydį kiekvienam grindinio šildymo kontūrui atskirai arba tą gali paskaičiuoti projektuotojas ar kvalifikuotas montuotojas“ .
3. Kūrenant krosnelę malkomis, jos sudega labai greitai ir sistema beveik neįšyla. Ar gali būti, kad problema ne malkų kokybėje, o krosnelėje ar dūmtraukyje? Kaip būtų galima šią problemą išspręsti?
A. Petrulaitis: „Tokia problema gali atsirasti dėl netinkamos, šiuo atveju, per didelės kamino traukos, arba tiesiog mažo šildymo įrenginio naudingumo koeficiento, kuomet visa šiluma išmetama per kaminą, o neatiduodama į vandenį ar aplinką. Per didelę kamino traukos problemą dažniausiai sprendžiame įrengdami automatinį traukos reguliatorių, arba primityvesniu būdu – tiesiog įrengiant papildomą sklendę dūmtraukyje. Kai kurio modelio katiluose galima montuoti papildomus turbuliatorius- plokšteles arba spiruokles, kurios „lėtina“ dūmus ir taip geriau pasisavinama šiluma“.
Violeta Milda Ziberkienė, „Vilpra“: „Kai krosnelėje labai greitai sudega malkos reikėtų :
– pridaryti oro tiekimo ir dūmtraukio sklendes. Dūmtraukio sklendė turi būti su tarpeliu, kad trauka išliktų ir nekiltų pavojus apsinuodyti smalkėmis. Pridarius sklendes, degimas sulėtės, šilumos kiekis dar sumažės.
– įrengti traukos reguliatorių, jei dūmtraukyje perdidelė trauka. Jei sistema neįšyla, reiškia krosnelė per mažo galingumo, todėl ir nepajėgia prišildyti viso vandens kiekio sistemoje. Problemą galima išspręsti pakeitus krosnelę galingesne arba apšiltinus patalpas“.
4. Kaip spręsti užšalusių vamzdžių problemą ir kaip saugotis, kad tai nepasikartotų.
A. Petrulaitis: „Tam naudojama speciali įranga užšalusių vamzdynų atitirpinimui. Tai įrenginys, pučiantis aukšto slėgio, karšto vandens garus į užšalusį vamzdį taip pašalinant užšalusią atkarpą. Dažniausiai vamzdžio įkasti giliau, ar papildomai izoliuoti nėra galimybių. Tokiu atveju į vamzdį montuojamas elektrinis šildymo kabelis, kuris gali kabelį įjungti arba išjungti pagal laikmatį arba temperatūros daviklį“.
5. Nešyla dalis radiatorių, juos tenka dažnai nuorinti, ir tai netgi ne visuomet padeda. Kur galėtų būti problema ir kaip ją spręsti?
A. Petrulaitis: „Dažniausiai pasitaikančios problemos:
Sistemoje per mažas slėgis, ji nėra sandari. Sistemos slėgį dažniausiai gali padidinti pats vartotojas. Jei sistema kažkur yra nesandari, t.y. ties sujungimo arba kitoje vietoje leidžia vanduo, patartina pačiam nebandyti veržti, kadangi galima sugadinti arba persukti sriegį. O kartais pasitaiko, kad leidžia presuojamų vamzdžių sujungimo vietos, kurių be specialaus preso pataisyti nepavyks.
Per mažas cirkuliacinio siurblio greitis arba galia. Reikėtų pabandyti padidinti esamo siurblio gretį, jei tai nepadės, pasikonsultuoti su specialistu dėl tinkamo siurblio parinkimo.
Netinkamai sumontuoti radiatoriai. Tai, ko gero, yra dažniausiai pasitaikanti problema. Nepatyrę meistrai prieš radiatorius sumontuoja per daug alkunių, arba šoninio pajungimo radiatorių įrengia žemiau nei vamzdžiai, to pasekoje oras renkasi dar prieš radiatorių, ir jo nepavyksta tinkamai nuorinti. Dažniausiai vienintelis sprendimo būdas – tinkamai permontuoti radiatorių“.
6. Kaip spręsti per didelės ir per mažos traukos problemą kamine?
A.Petrulaitis: „Per didelės traukos problemą galima spręsti įrengiant paprastą sklendę ant dūmtraukio, arba automatinį traukos reguliatorių, kuris yra tiesiog sklendė, su reguliuojamu svareliu, ir esant per didelei traukai, sklendė prasiveria ir dalį oro traukia ne per šildymo įrenginį, o iš patalpos. Efektyviausia būtų įrengti ir sklendę, ir traukos reguliatorių. Per didelė trauka – labai dažna problema granuliniams katilams.
Per mažos traukos problemą galima spręsti aukštinant dūmtraukį, arba įrengiant papildomą ventiliatorių katile, dažna traukos trūkumo priežastis būna per didelis alkūnių skaičius arba per status kampas tarp katilo ir kamino. Kartais tiesiog pakanka išvalyti dūmtraukį“.
7. Malkomis kūrenant kieto kuro krosnelę ar katilą, nuolatos susidaro daug dūmų. Keisti kuro rūšį ar problema gali būti sistemoje ar veiksmuose ją eksploatuojant?
A. Petrulaitis: „Pradžioje visuomet rekomenduojame paprasčiausią variantą – paeksperimentuoti su skirtingomis kuro rūšimis. Problema gali būti ir dėl netinkamos sistemos ekspoatacijos arba įrengimo. Dažna priežastis – per šaltas grįžtantis vanduo iš sistemos, todėl kaupiasi kondensatas, prie kurio kimba suodžiai. Tai galima pakeisti reguliuojant pamaišymo vožtuvą. Taip pat gali būti per maža dūmtraukio trauka, arba per mažas pritekamo oro kiekis į katilinę“.
V. M. Ziberkienė: „Kūrenant krosnelę, dūmtraukis ištraukia dūmus kartu su pritekėjusiu į krosnelę oru. Pravėrus langą ar orlaidę trauka turėtų pagerėti. Kad nereikėtų atidaryti orlaidės, galima įrengti tiesioginį šalto oro privedimą prie krosnelės – iš rūsio ar iš lauko. Tam reikalinga specialios konstrukcijos krosnelė, kurioje numatyta vieta ortakiui su sklende prijungti“.
