Kietu kuru besišildantys privačių namų savininkai nepasirūpinę malkomis anksčiau, suka galvą iš kur gauti sausų malkų artėjančiai žiemai. Tačiau pasiūla yra pakankamai didelė, todėl galvoti reikia ne apie tai, iš ko nusipirkti, o kokias malkas pirkti. Malkų pardavėjai siūlo pirkti vienas brangiausių – ąžuolines malkas.
Kainos ir kaitrumo santykis
Renkantis malkas svarbiausias rodiklis – kainos ir kaitrumo santykis. Kaitriausios ir daugiausiai šilumos išskiriančios yra ąžuolinės, uosinės malkos, tačiau buityje dažniausiai naudojamos beržinės. Pagal išskiriamą šilumos kiekį 1 kub. metras beržinių malkų atitinka 0,75 kub. metro ąžuolinių, 1,1 kub. metro alksninių, 1,2 kub. metro pušinių, 1,3 kub. metro eglinių arba 1,5 kub. metro drebulinių malkų.
„Nereikia galvoti, kad gerą ąžuolo medieną siūlome kišti į krosnį – geri rąstai panaudojami kitiems darbams. Tai, ką parduodame malkoms, yra daugiau niekam netinkama malkinė mediena. Tai arba plonos pliauskos arba šiek tiek patrešusi mediena, tinkama arba malkoms, arba briketams gaminti“, – teigia malkas parduodanti Ieva Banevičienė.
Be jokios abejonės, ąžuolinės malkos yra brangesnės nei beržinės. Už kubinį metrą beržinių malkų pardavėjai prašo maždaug 25-28 eurų, o už ąžuolines malkas derėtų pakloti apie 30 eurų. Tiesa, tai nedžiovintų malkų kainos. Kubinis metras išdžiovintų beržinių malkų šiuo metu kainuoja apie 38 eurus, ąžuolinių – dar daugiau.„Beržinės malkos turi vieną didelį minusą. Jos turi dervų, todėl degdamos užkiša kaminą. Todėl rekomenduotina bent dvi savaites per sezoną beržines malkas pakeisti mažiau kaitriomis drebulinėmis malkomis. Tai padės atsikratyti kamine besikaupiančių dervų. Kūrenantiems ąžuolines malkas tokių problemų kilti neturėtų“, – pataria I. Banevičienė.
Brangiausios rinkoje yra uosinės malkos. Kubinis metras nedžiovintų uosinių malkų gali kainuoti ir apie 35 eurus. Uosinės malkos yra labai kaitrios, neteršia šildymo sistemos, o atvirkščiai, kaip drebulinės – valo kaminą, degdamos nespragsi, o į katilą ar krosnį galima dėti ir nevisiškai išdžiuvusias uosines malkas. Tiesa, kai kurie specialistai įspėja, kad tokios malkos netinka kokliniams pečiams, nes jos tokios kaitrios, kad nuo karščio kokliai gali paprasčiausiai suskilinėti.
Panaši situacija ir su skroblo, guobos malkomis. Nors jos yra pakankamai kaitrios, tačiau šių medžių rūšių miškuose nėra daug. Kaitrios yra vaismedžių malkos, tačiau dėl medienos stygiaus jos masiškai neparduodamos.
Žino geriausias – perka pigiausias
Nors daugelis individualių namų savininkų, ne vienerius metus perkančių malkas, žino, kokia mediena tinkamiausia norint pasišildyti, pardavėjai teigia, kad geriausiai perkamos tos malkos, už kurias pasiūlai mažiausią kainą.
„Žmonės perka tas malkas, kurios mažiausiai kainuoja. Jeigu pasiūlau ąžuolines malkas už gerą kainą, tai perka ąžuolines“, – pastebi įvairių rūšių malkomis prekiaujantis Vytas Vysčius. Jam antrina ir I. Banevičienė, kurios teigimu, žmonės degina viską.
„Savo namuose taip pat kūrename viską – ir eglines, ir pušines malkas. Žmonės malkas renkasi ne tik pagal kaitrumą, bet ir pagal tai, kas jiems labiau patinka. Kiti gi dar bando taikyti malkas ir prie pečiaus. Tačiau kaina išlieka svarbiu veiksniu renkantis, kokio medžio malkomis šildytis“, – pastebi pardavėja.
Jos teigimu, šiais metais, palyginti su praėjusiais, malkos gerokai atpigo. Pavyzdžiui, šiuo metu kubinis metras sukapotų ir išdžiovintų beržinių malkų kainuoja apie 38 eurus, kai pernai kaina siekė apie 42 eurus.
Svarbiausia – išdžiovinti
Paskutinės minutės laukę ir malkų neįsigiję individualių namų savininkai bando gelbėtis kūrendami nevisiškai išdžiovintas malkas. Tačiau tai nėra teisingas sprendimas, nes degdamos drėgmės malkos išskiria mažiau šilumos, daugiau teršiami krosnies dūmtraukiai, katilų degimo kameros.
Išdžiuvusiomis laikomos malkos, kuriose yra 15-20 proc. drėgmės. Palyginimui, ką tik nupjauto medžio drėgmė – apie 50 proc. Skaičiuojama, kad kėnių ir topolių mediena naudojimui tinka po metų, liepos, beržo, alksnio – pusantrų metų, buko uosio ir vaismedžių malkas – dviejų metų.
Be to, specialistai pataria nepersistengti ir malkų labai netaupyti. Pavyzdžiui, beržinės malkos maždaug per dvejus metus ima prarasti savo savybes ir vertę.
