Ekologija yra ne tik ateitis, tačiau ir dabartis. Nors vis dar esame daugiau praktiški nei ekologiški, šalyje randasi vis daugiau žmonių ieškančių gamtai draugiškų sprendimų. Esame girdėję apie statyboms naudojamus šiaudus, molį, CLT medienos plokštes, šiltinimui naudojamą ekovatą bei daug kitų “žalių” sprendimų. Tačiau ar esate girdėję, kad namams statyti ir jiems šildyti gali būti panaudotos kanapės?
Kanapės tradiciškai buvo ir yra naudojamos daugelyje kultūrų – iš jų pintos virvės, audiniai rūbams ar netgi burėms, jos naudotos maistui. Vėliau tradicines medžiagas į šalį nustūmė greitai ir pigiai pagaminamos pramoninės medžiagos, tačiau ratas pamažu sukasi ir šiandien vėl grįžtame prie to nuo ko pradėjome. Turėdami daugiau žinių, galime senąsias medžiagas pritaikyti naujai. Štai trys būdai kaip šiandien gali būti panaudotos kanapės.
Statybiniai blokeliai. Užsienyje populiarėja statybinė medžiaga, populiariai vadinama hempkritu (angl. hempcrete), kuris gaminamas kanapių spalius sumaišant su kalkėmis ar cementu, tačiau gali būti naudojamos ir kitokios technologijos – maišymas su moliu, ar kitomis rišančiomis medžiagomis. Tokie blokeliai yra gana populiarūs Europoje, pastaraisiais metais didesnio susidomėjimo sulaukia ir Lietuvoje.
Be ekologiškojo aspekto, tokie blokeliai taip pat yra lengvi, šilti ir gerai praleidžia vandens garus. Tiesa, tradiciniai betoniniai blokeliai yra stipresni ir tankesni už kanapinius.
Biokuras. Gera naujiena ta, kad kanapes galima išnaudoti visapusiškai – gaminti ne tik statybines medžiagas, audinius, maisto produktus – sėklas, spausti aliejų, tačiau panaudoti ir likučius. Vienas elementariausių būtų yra panaudoti juos kurui. Savame suprantama, tai nėra naujiena – jau kuris laikas eksperimentuojama su biokuru iš žemdirbystės atliekų, tokių kaip grikių lukštai ar šiaudai, o saulėgrąžų briketai jau tapo ir oficialia rinkos preke, naudojama šalies ūkių katiluose. Tad kuo šioje srityje pasižymi kanapės?
Kaimyninėse šalyse (Lenkijoje ir Latvijoje) atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad kūrenant įvairias kanapių dalis, galima pasiekti 4000 – 4490 kcal/kg kaloringumą. Palyginimui, kai kurių kitų medžiagų kaloringumas: medienos granulės 4100-4300 kcal/kg, išdžiovintos malkos (20%) – 3400 kcal/kg, akmens anglis nuo 6000 kcal/kg. Tai rodo gana pozityvų šios medžiagos potencialą. Vis dėlto kitas rodiklis, itin aktualus buitiniams vartotojams, nėra toks džiuginantis. Tai peleningumas – pelenų kiekis liekantis po kūrenimo, savotiška užuomina, kaip dažnai reikės valyti krosnį ar katilą. Latviškojo tyrimo atveju kūrenamų kanapių šiaudų pelenų kiekis siekė 4,3 %. Malkų, medienos granulių bei pjuvenų briketų peleningumas paprastai neviršija 1 %.
Šilumos izoliacija. Tai, kad namo apšiltinimui galima naudoti šiaudus, jau seniai įrodė statantys šiaudinius namus, tačiau ar įmanoma izoliacijai naudoti kanapes? Žinoma. Netgi praktiškai įrodyta, kad kanapių spaliai, supresuoti į ryšylius, gali būti lygiavertė alternatyva sienų užpildui.
Tiesa, jeigu nenorite domėtis dar naujosios “šiaudinės” statybos teorijomis, galima bandyti tai daryti tradiciškiau – įsigyti šilumos izoliacijos demblius iš kanapių pluošto. Vidutinis tokių medžiagų šilumos laidumas siekia apie 0.039 W/m·K. Privalumai – ekologiška, lengvai utilizuojama šilumos izoliacija, be to, su ja lengva dirbti net alergiškiems žmonėms.
Taip pat deklaruojama, jog kanapių pluošto izoliacija, gali gerai sugerti drėgmę (teigiama, kad net iki 20 procentų pluošto masės) ir neprarasti šiluminių savybių. Kanapių pluoštas taip pat gerai “kvėpuoja” – praleidžia vandens garus, tad itin turėtų būti itin patrauklus pasirinkimas medinių namų savininkams.
Vis dėlto tokia medžiagas kamuoja dažna ekologiškų medžiagų problema – pasirinkimo kol kas nedaug, o produktas brangus. Kanapinio pluošto izoliacijos galima įsigyti ir mūsų šalyje, tačiau kainos, palyginus su mineralinės vatos kainomis šiandien skiriasi kelis ar net keliolika kartų.
