Vasara prabėga greitai – tris mėnesius džiaugiamės jos šiluma, o paskui devynis mėnesius gyvename prisiminimais apie ją, rašo 7dach.ru. Gal dėl to žmonės vis dažniau įsirengia židinius, kurie skleidžia ne vien šilumą, bet ir jaukumą.
Įrengti namuose kokybišką, o svarbiausia – saugų – židinį gali tik profesionalai. Jokia knygelė ar instrukcija internete nepadės tapti patyrusiu židinių meistru. Projektuojant židinį pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į degimo produktų šalinimo sistemą – teisingai sukonstruoti ir išvesti dūmtraukį.
Šiame etape padarius klaidą kyla didelė rizika, kad degimo produktai sukels gaisrą. Dėl net ir nedidelių netikslumų projektuojant ir įrengiant dūmtraukį sumažėja šildymo efektyvumas, be to, į patalpą gali patekti anglies monoksido, ten, kur nutiesti vamzdžiai, gali būti smarkiai apgadintos sienos.
Prieš statant židinį reikia nuspręsti, iš kokios medžiagos bus konstruojamas dūmtraukis. Šį klausimą reikia ypač rimtai apsvarstyti.
Plytos, plienas ar keramika? Pliusai ir minusai
Iki šiol dūmtraukiai dažniausiai būdavo statomi iš plytų. Universali statybų medžiaga suteikdavo galimybę pasirinkti įvairų sienų storumą ir degimo produktų šalinimo kanalų skaičių, taip pat įrengti reikiamo storio angas vamzdžiams.
Teisingai įrengtas plytinis dūmtraukis veiks ilgai ir sklandžiai. Tačiau jam būdingi šie trūkumai:
– dėl didelio svorio jam reikia pastatyti pagrindą,
– eksploatuojant plytinį dūmtraukį žiemą susidaro kondensatas, kuris gadina įrenginį. Dėl to žymiai sutrumpėja jo eksploatavimo laikas.
Rinkdamiesi plytinį dūmtraukį atkreipkite dėmesį į dažniausias jo įrengimo klaidas:
– nekokybiškos arba netinkamos medžiagos (sienų, pertvarų ar blogai išdengtų plytų).
– netinkamas skiedinys,
– siūlės storesnės nei 5 mm,
– netiksliai pjautos plytos,
– sudvejintos vertikalios siūlės ir dėl to atsirandantys tarpai,
– kaminas įrengiamas per arti degių objektų.
Plytinį dūmtraukį reikia reguliariai prižiūrėti, valyti. Seniau tokius dūmtraukius tinkuodavo, nudažydavo baltai – ant šviesaus paviršiaus lengviau pastebėti įtrūkimus. Šiandien, taupydami laiką, vis daugiau žmonių renkasi nerūdijančio plieno kaminus.
Plieniniai dūmtraukiai lengvesni už plytinius. Jiems nereikia papildomo pagrindo, jie ilgaamžiai, juos įrengti nesudėtinga – galima įdiegti į esamą šildymo sistemą.
Metaliniai vamzdžiai sujungti taip, kad būtų užtikrinta optimali trauka ir degimo produktų šalinimas. Be to, ant metalinių sienelių nusėda mažiau suodžių nei ant plytų.
Tačiau didelis plieno dūmtraukio trūkumas yra tas, kad į jį patekus drėgmei gali susidaryti rūdys. Būtent todėl nerūdijančiam plienui keliami papildomi kokybės reikalavimai. Tiesa, kai kurie gamintojai, siekdami taupyti, naudoja pigesnį metalą, bet tokie dūmtraukiai greitai genda, gali net sugriūti.
Trečia šiuolaikinių dūmtraukių rūšis – keraminiai dūmtraukiai. Jų viduje – vamzdis iš šamotinės masės, per vidurį – sluoksnis iš akmens vatos, o išorėje – lengvas betonas arba nerūdijantis plienas.
Keraminių vamzdžių trūkumas – ne itin gera metalo ir keramikos dermė dėl skirtingų šių medžiagų šiluminio plėtimosi koeficientų. Nepaisant to, jie yra populiarūs. Jie greitai ir lengvai surenkami, atsparūs kondensato poveikiui ir aukštai temperatūrai. Gamintojai mėgsta sakyti, kad juos galėsite naudoti net ir 100 metų.
Koks turi būti dūmtraukis
Geras dūmtraukis pasižymi puikiu traukimu, tinkamai ir nepertraukiamai veikiančia degimo produktų šalinimo sistema. Jo sienelės greitai įšyla, ant jų nesusidaro kondensatas.
Kaminas turi būti įrengtas taip, kad atitiktų priešgaisrinės saugos reikalavimus, būti patvarus ir ilgaamžis, paprastai įrengiamas.
Įvairūs šiltinimo būdai
Degimo produktuose yra įvairių medžiagų, taip pat ir sieros junginių, kurie reaguoja su deguonimi, taip suformuodami silpną sieros rūgšties tirpalą. Tai yra pavojingas kondensatas, kuris nusėda ant vidinių dūmtraukio sienelių, gadina konstrukciją ir gali tapti gaisro priežastimi. Kad kondensato kiekis neviršytų nustatytų saugumo normų, sistemą reikia tinkamai apšiltinti.
Apšiltinti plytinį dūmtraukį nėra lengva, dėl to paprastai vengiama įrengti juos prie išorinių pastato sienų. Išorinė vamzdžio dalis padengiama plytomis ar kita dekoratyvia medžiaga. Žinoma, tai ne tobulas apšiltinimas, bet dūmtraukis iškart tampa tvirtesnis.
Pastato viduje įrengti plytiniai vamzdžiai laikomi apšiltintais, jei jų sienelių storis – ne mažiau kaip pusė plytos, o virš stogo išsikiša tik nedidelė dūmtraukio dalis. Lauko plytinis dūmtraukis laikomas apšiltintu, jei jo sienelių storis yra ne mažiau nei 65 cm (2,5 plytos). Palėpėse plytiniai vamzdžiai šiltinami tinkuojant ar aptaisant bazalto vata.
Dvisluoksniai plieno dūmtraukiai būna apšiltinti. Metalinė konstrukcija turi ertmę tarp vidinio ir išorinio vamzdžio, kuri užpildyta 30–50 mm storio šilumą izoliuojančiu sluoksniu iš mineralinės vatos.
Dūmtraukio išorinės dalys izoliuojamos medžiaga, kurios storis – iki 100 mm. Izoliacinis sluoksnis ne tik užtikrina patikimą apsaugą nuo kondensato susidarymo, bet ir išsprendžia vidinių dūmtraukio vamzdžio dalių priešgaisrinės saugos klausimus.
Kaip tinkamai prižiūrėti dūmtraukį
Eksploatuojant dūmtraukį gali kilti įvairių problemų. Čia apžvelgiame pačias dažniausias.
Netinkamai eksploatuojant židinį ir suprastėjus šilumą izoliuojančioms dūmtraukio ypatybėms, ant vidinių vamzdžių sienelių nusėda suodžiai, kurie gali sugadinti įrenginį ir net sukelti gaisrą. Tai viena iš dažniausių plytinių dūmtraukių problemų, kurios išvengti galima profilaktinėmis priemonėmis ir reguliariai valant vamzdį.
Prastas traukimas atsiranda dėl projektavimo klaidų, neteisingai įstačius vamzdį arba dėl nekokybiškos izoliavimo medžiagos. Norint tai ištaisyti, būtina keisti dūmtraukio konstrukciją, padidinti izoliuojamosios medžiagos sluoksnį ant vamzdžių, išvedžiotų palėpėje ir po stogu.
Dūmtraukis gali perdegti, jei buvo statomas iš nekokybiškų medžiagų ar nebuvo laikomasi jo eksploatavimo taisyklių. Kaip rodo statistika, dauguma gaisrų privačiuose namuose kyla būtent ten, kur dūmtraukis kerta denginį, jei perėjimas įrengtas netinkamai, o vamzdis prastai apšiltintas.
Kad išvengtumėte bėdų ateityje, įrengiant kaminą patartina kreiptis į patikimus profesionalus. Atsiminkite, kad savarankiškai įrenginėdami ir apšiltindami dūmtraukį už viską atsakote patys. Labai svarbu reguliariai, 1–2 kartus per metus, apžiūrėti krosnis ir židinius – tuomet ugnis teiks jums vien šilumą ir džiaugsmą.
