Židinių specialistai prieš einant į saloną siūlo pirmiausia atsakyti sau į klausimą, kokiu tikslu židinys įrengiamas. Vienu šūviu galima nušauti du zuikius – židinys gali tapti puikiu estetiniu akcentu ir kartu teikti apčiuopiamos naudos, jei panaudosite jį namų erdvėms šildyti.
Kam židinys skirtas
Nors tai Lietuvoje dar nelabai populiaru, židinys gali būti panaudotas ne vien kaip interjero detalė, bet ir kaip praktiškas įrenginys namams šildyti. Jis gali tapti ne vien papildomu, bet ir pagrindiniu šildymo šaltiniu – tai priklauso tik nuo tinkamo įrengimo. Tam reikia po visus kambarius išvedžioti ortakius, kurie perneštų šiltą orą, ir įstatyti specialius įdėklus, kurie trukdytų išeiti šiltam orui ir patekti šaltam.
Be to, tokiu atveju svarbu ir tai, kaip židinys sukonstruotas. Jame turi būti pakankamai erdvi dujų kamera, sandarios durelės, storos kameros sienos. Tokiame židinyje turi būti numatytas antrinis degimas ir įvesta tinkama oro reguliavimo sistema.
Pasyviame name židinys gali puikiai atlikti šildymo sistemos funkciją. Jam naudojamas kuras – malkos ar briketai – yra viena pigiausių kuro rūšių. Nusprendus šildytis židiniu, reikėtų būtinai atsižvelgti į židinio galingumą ir šildomos patalpos plotą, įvertinti pastato šilumos nuostolius.
Tradicinis ar elektrinis?
Čia panašiai kaip su Kalėdų eglute – vieniems priimtinesnė natūrali, kitiems – dirbtinė. Ekspertų nuomonė taip pat nevienareikšmė. Praktiškesni siūlo nevargti ir įsirengti elektrinį židinį – taip išvengsite daugybės problemų – kur laikyti malkas, kur išpilti pelenus, o kur dar reguliarūs valymo ir priežiūros darbai. Turbūt sutiksite, kad elektriniame židinyje „spragsinti“ ugnis taip pat suteikia namams jaukumo, ypač jei gyvenate bute ir įsirengti židinį yra labai sudėtinga arba išvis neįmanoma. Be to, jie saugesni nei tikri – neįkaista patys ir nekaitina kitų paviršių, nepaskleidžia žiežirbų. Dar vienas pliusas – elektriniai židiniai gerokai pigesni, nes nereikia mokėti už įrengimo darbus. Kita vertus, jų eksploatacija gali atsieiti brangiau.
Tačiau romantiškesni žmonės tikriausiai pasakytų, kad visa tai neatperka tikro židinio teikiamo malonumo. Esą jį gali pajusti tik tada, kai šalia sudėtos tikros, mišku kvepiančios malkos, o deganti ugnis skleidžia jaukius garsus ir malonius kvapus.
Kur gyvenate?
Vienas svarbiausių kriterijų renkantis tarp židinio ir krosnelės ar dirbtinio židinio yra gyvenamoji vieta. Jeigu gyvenate nuosavame name, nekils jokių problemų, ypač, jei židiniui vieta buvo numatyta iš anksto sienoje paliekant angą. Tačiau daugiabučių gyventojams norint įsirengti židinį teks gerokai pavargti. Tiesa, lengviau tiems, kurie gyvena viršutiniuose aukštuose.
Norėdami mėgautis natūraliu židiniu bute, turėsite pirmiausia išsiaiškinti įrengimo galimybes, paskui gauti kaimynų, namo bendrijos arba administruojančios įmonės sutikimą. Gavę pritarimą, turėsite kreiptis į savo savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrių ir gauti projektavimo sąlygas. Galutinį verdiktą pateiks Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus specialistai kartu su priešgaisrinės saugos, Visuomenės sveikatos centro ir kitais specialistais.
Jei vis dėlto nepavyktų, visuomet lieka alternatyva – įrengti elektrinį arba dujinį židinį, biožidinį, kuriems nereikia dūmtraukio.
Atviras ar uždaras?
Rekomenduojama rinktis uždaro tipo ugniakurą. Pagrindinės priežastys:
- Jis saugus – nekelia gaisro ar apsinuodijimo smalkėmis pavojaus
- Jie žymiai efektyvesni – patalpoje lieka didžioji dalis šilumos
- Galima reguliuoti degimo intensyvumą
Jeigu norite pasilikti galimybę pasigėrėti atvira liepsna, rinkitės židinį su pakeliamomis durelėmis.
Jeigu pasirinkote atvirą ugniakurą, jokiu būdu nestatykite jo ties skersvėju, vaikščiojimo zona ir pan. Taip pat žinokite, kad kaminas turės atitikti specialius parametrus. Jo degančio negalėsite palikti be priežiūros, o apsaugai nuo žiežirbų teks įsigyti tinklelius, groteles ar specialius stiklus.
Kokį kurą kūrenti?
Tiek židinius, tiek krosneles galima kūrenti malkomis arba medienos briketais. Svarbiausia, kad mediena būtų tinkamai – iki 20 proc. – išdžiovinta. Išdžiovinti medieną užtrunka apie pusantrų–dvejus metus. Geriausiai tinka ąžuolinės, beržinės, alksnio ar uosio, taip pat vaismedžių malkos – jos dega tolygiai. Daug dervos turinčios spygliuočių malkos gali būti naudojamos tik uždaro tipo židiniuose.
Medžio pjuvenų briketai tam tikrais atžvilgiais yra net geriau nei malkos. Degdamas šis biokuras neišskiria kibirkščių, palieka mažai pelenų, ilgai dega. Kadangi briketuose mažiau drėgmės nei malkose, jų šiluminė vertė yra aukštesnė.
