Konferencijos „Efektyvus ir patikimas daugiabučių šiltinimas dabarčiai ir ateičiai“, kurią surengė Lietuvos statybininkų asociacija, VGTU, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga ir Polistireninio putplsačio asociacija, metu buvo aptarti daugiabučių fasadai, jų privalumai bei trūkumai.
Šiltinimas polistireniniu putplasčiu – itin efektyvus
VGTU Statybos technologijos ir vadybos katedros docentė dr. Tatjana Vilutienė pabrėžė, kad Lietuva kartu su kitomis Šiaurės Europos šalimis patenka į didžiausio kritulių kiekio zoną. Ypač daug kritulių iškrenta Klaipėdos, Telšių ir Tauragės regionuose, todėl renovuojant daugiabučius tuose regionuose reikėtų rinktis tokias medžiagas, kurios linkusios įmirkti mažiausiai.
Apžvelgdama Vilniaus daugiabučiams 2015–2016 m. (48 objektai) parengtus investicinius projektus, ji sakė, kad šilumos nuostoliai pastatuose, kurie apšiltinti polistireniniu putplasčiu, o fasadai tinkuojami, šilumos nuostoliai per sienas vidutiniškai 30 proc. mažesni nei apšiltinant pastatų išorines sienas kitomis medžiagomis.
Anot mokslininkės, akivaizdūs skirtumai tarp skirtingomis sistemomis apšiltintų pastatų. Preliminariais duomenimis, polistireniniu putplasčiu apšiltintas ir nutinkuotas fasadas sutaupo dukart daugiau energijos nei įrengus vėdinamąjį fasadą. Siekiant patikrinti šiuos rezultatus, ketinama padidinti tiriamų objektų skaičių ir analizę atlikti dar kartą.
Ryškėja vėdinamųjų fasadų trūkumai
Didelę projektavimo patirtį turinčios įmonės “Projektų rengimo centras” direktoriaus pavaduotojas Tomas Jatulis sakė, kad, jo vertinimu, maždaug trečdaliui pastatų pasirenkamas vėdinamasis fasadas, kai tarp sienos apšiltinimo medžiagos ir apdailos paliekamas oro tarpas.
Didėjant energiniams reikalavimams, vėdinamieji fasadai gali kelti daugiau problemų, kadangi šiltinti reikia storiau, naudojama daugiau tvirtinimo elementų, taip atsiranda daugiau erdvės statybininkų “improvizacijai”, todėl padaugėja klaidų. Dar statant mažesnio, C ar B energinio efektyvumo namus, vėdinamųjų fasadų įrengimas buvo brangesnis nei tinkuojamųjų, o perėjus į aukštesnę A energinę klasę, šis skirtumas dar labiau padidės.
T. Jatulis sakė, kad jo atstovaujama įmonė atlieka prieš metus atnaujintų daugiabučių monitoringą ir faktinio šilumos perdavimo skaičiavimus, ir pirminiai rezultatai leidžia daryti išvadą, kad pastatas su tinkuojamuoju fasadu sunaudoja mažiau šilumos energijos, nei pastatas su ventiliuojamąja sistema.
T. Jatulis pastebėjo, kad įrengiant tinkuojamąjį fasadą darbai atliekami greičiau ir kokybiškiau, fasadas turi reikiamo „lankstumo“, kai tenka sutvarkyti angokraščius, daug angų turinčius ir sudėtingos konfigūracijos fasadus. Toks fasadas tampa vientisos sienos konstrukcijos dalimi, kadangi prie sienos nereikia tvirtinti jokių konstrukcijų, ir taip išvengiama šalčio tiltelių.
Iki kurios energinės klasės modernizuoti?
Lietuvoje modernizuojamiems pastatams dabar keliami reikalavimai pasiekti ne žemesnę kaip C energinio efektyvumo klasę, tačiau Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos tarybos narys, dr. Donatas Aviža teigia, kad vertinant optimalias sąnaudas modernizuotas daugiabutis turi pasiekti ne žemesnę nei A energinę klasę.
D. Aviža savo nuomonę pagrindžia skaičiavimais ir modeliavimu pasitelkus polistireninį putplastį. Pasak jo, C energinio naudingumo klasės pastatas per 30 metų eksploatacijos laikotarpį gyventojui kainuos net brangiau už pastatą, kurį apšiltinant pasiekti A+ energinio naudingumo klasės reikalavimai, todėl ilgajame periode geriau apsimoka apšiltinti pastatą storesniu sluoksniu.
Mokslininkas sako, kad svarbu atsižvelgti į tai, kuo daugiabutis šildomas. Skaičiavimai rodo, kad šildant gamtinėmis dujomis racionali riba yra B klasė, tačiau kai šiluma tiekiama centralizuotai, racionalu būtų pasiekti A klasę.
