Šiuolaikinis gyvenimo tempas įsuka į nuolatinio skubėjimo ratą – darbai, atsakomybės, informacijos perteklius. Vis mažiau laiko lieka ne tik poilsiui, bet ir savistabai – kol kūnas pats nepradeda siųsti aiškių signalų, kad ribos peržengtos. Lėtinis stresas ilgainiui tampa tylia kasdienybės dalimi, pasireiškiančia fiziniu pervargimu, emociniu išsekimu, miego sutrikimais, nuotaikų kaita ar nuolatiniais nugaros bei galvos skausmais – tai ne laikinas nepatogumas, o kūno protestas.
