Dekoratyvinės žolės vis dažniau pastebimos šiuolaikiniuose kiemuose, miestų želdynuose ir natūralistiniuose gėlynuose. Jos vertinamos ne tik dėl lengvos, elegantiškos išvaizdos, bet ir dėl praktiškumo: tinkamai parinktos žolės nereikalauja sudėtingos priežiūros, gražiai atrodo kelis sezonus ir gali suteikti charakterio net labai mažai erdvei.
Karališkoji sodininkystės draugija pažymi, kad dekoratyvinių žolių populiarumas išaugo kartu su natūralistinio, prerijų stiliaus apželdinimo mada. Šie augalai sodui suteikia judesio, tekstūros ir išraiškingumo, o jų lapai bei žiedynai dažnai išlieka dekoratyvūs net žiemą.
Kodėl dekoratyvinės žolės vėl tokios populiarios?
Pastaraisiais metais soduose vis dažniau siekiama ne griežtos tvarkos, o natūralumo. Vietoje idealiai simetriškų gėlynų pasirenkami laisvesni, vėjo judinami augalų deriniai, primenantys pievas ir natūralų kraštovaizdį.
Dekoratyvinės žolės puikiai atitinka šią kryptį. Jos nėra sunkios ar masyvios, tačiau iš karto pakeičia bendrą kiemo vaizdą. Ploni lapai, lengvos šluotelės ir nuo vėjo judantys stiebai sukuria gyvą, nuolat besikeičiančią kompoziciją.
Dauguma jų ypač gražiai atrodo vasaros pabaigoje ir rudenį, kai pražysta puriomis šluotelėmis. Žiemą apšerkšniję stiebai ir žiedynai gali tapti vienu įdomiausių sodo akcentų, todėl lapus rekomenduojama nukirpti tik pavasarį.
Jos neužima tiek vietos, kiek atrodo
Išgirdę apie dekoratyvines žoles daugelis iš karto įsivaizduoja didžiulius miskantų ar pampų žolės kerus. Tačiau egzistuoja daugybė kompaktiškų veislių, kurios tinka net mažam miesto kiemui, siauram gėlynui, terasai ar balkonui.
Mažoje erdvėje ypač svarbu rinktis ne šakniastiebiais sparčiai plintančias, o tankius, savo vietoje išliekančius kerus formuojančias žoles. Tokie augalai neužgožia kaimyninių gėlių ir juos lengviau kontroliuoti. Kompaktiškos eraičinų rūšys gali būti naudojamos takų pakraščiams, alpinariumams ir nedideliems gėlynams, o hakonės vertinamos kaip tvarkingi, lėtai augantys augalai pavėsingoms vietoms.
Mažam kiemui suteikia daugiau gylio
Tinkamai pasodintos dekoratyvinės žolės gali padėti mažam kiemui atrodyti erdvesniam. Aukštesni, siauri augalai nukreipia žvilgsnį į viršų, o lengvos šluotelės neužstoja viso vaizdo taip, kaip tanki gyvatvorė ar masyvus krūmas.
Aukštesnę žolę galima pasodinti gėlyno gale, prie tvoros ar šalia terasos. Žemesnes veisles verta naudoti gėlyno priekyje, takams apvesti arba tarp akmenų.
Svarbiausia nesodinti per daug skirtingų rūšių. Mažame kieme dažnai gražiau atrodo kelių vienodų augalų grupė nei daugybė pavienių, tarpusavyje konkuruojančių kerų.
Sukuria privatumo, bet neapsunkina erdvės
Aukštesnės dekoratyvinės žolės gali padėti subtiliai atskirti terasą, poilsio zoną ar paslėpti mažiau patrauklią tvorą. Jos sukuria lengvą uždangą, tačiau neprilygsta aklinai sienai – pro žiedynus ir lapus vis dar prasiskverbia šviesa.
Siauriems plotams ypač tinka vertikaliai augančios veislės. Pavyzdžiui, smailiažiedžiai lendrūnai formuoja stačius kerus ir gali tapti ryškiu vertikaliu akcentu net nedidelėje erdvėje. Botanikos šaltiniuose jie rekomenduojami siauriems kraštovaizdžio plotams ir gėlynų struktūrai kurti.
Vis dėlto prieš sodinant verta patikrinti galutinį pasirinktos veislės aukštį ir plotį. Nedidelis sodinukas po kelių metų gali tapti gerokai didesniu keru.
Gražios beveik visais metų laikais
Vienas didžiausių dekoratyvinių žolių privalumų – ilgas dekoratyvumo laikotarpis.
Pavasarį jos išleidžia šviežius, ryškiaspalvius lapus. Vasarą suformuoja tankų kerą, o antroje sezono pusėje iškelia žiedynus. Rudenį dalis žolių nusidažo gelsvais, variniais, rausvais ar rusvais atspalviais.
Žiemą nenukirpti stiebai suteikia gėlynui struktūros. Ant jų kaupiasi šerkšnas ir sniegas, todėl net šaltuoju sezonu kiemas neatrodo visiškai tuščias. Dekoratyvinės žolės gali išlikti įdomios didžiąją metų dalį ir suteikti judesio bei lengvo šnarėjimo.
Tinka ir moderniam, ir kaimiškam kiemui
Dekoratyvinės žolės nėra skirtos tik natūralistiniams gėlynams. Jos lengvai pritaikomos skirtinguose kiemo stiliuose.
Moderniame sode gražiai atrodo vienos rūšies žolių eilė šalia betoninio tako, tamsios tvoros ar minimalistinės terasos. Kaimiškame gėlyne jas galima derinti su ežiuolėmis, rudbekijomis, kraujažolėmis, šalavijais ir kitais gausiai žydinčiais daugiamečiais augalais.
Romantiškame sode žolės sušvelnina rožių, hortenzijų ir kitų stambesnių augalų formas. Jos užpildo tarpus, tačiau neatima dėmesio iš pagrindinių žiedų.
Gali augti ir vazonuose
Net neturint didelio gėlyno dekoratyvines žoles galima auginti vazonuose. Jos tinka terasoms, balkonams, įėjimo zonoms ir mažiems grįstiems kiemams.
Vazonuose geriausia auginti kompaktiškas, lėtai besiplečiančias veisles. Indas turi būti pakankamai didelis, stabilus ir su drenažo skylėmis. Sunkesnis vazonas taip pat padeda apsaugoti aukštesnį augalą nuo apvirtimo per stiprų vėją.
Karštu oru vazonuose augančias žoles reikės laistyti dažniau nei pasodintas žemėje. Žiemą jautresnių veislių šaknis gali tekti apsaugoti, nes vazone jos greičiau peršąla. RHS nurodo, kad daugelis dekoratyvinių žolių gerai auga didesniuose konteineriuose, jei gauna jų rūšiai tinkamą šviesą ir drėgmę.
Kiek priežiūros joms reikia?
Dauguma tinkamoje vietoje augančių dekoratyvinių žolių yra gana nereiklios. Įsitvirtinusios žemėje jos paprastai reikalauja nedaug nuolatinės priežiūros ir daugeliu atvejų jų nereikia gausiai tręšti.
Pagrindiniai darbai:
- pirmą sezoną reguliariai palaistyti;
- pavasarį nukirpti pernykščius lapus ir stiebus;
- visžales žoles iššukuoti, pašalinant nudžiūvusius lapus;
- kas kelerius metus peraugusius kerus padalyti;
- stebėti, kad aplink augalą neužsistovėtų vanduo.
Lapus geriausia kirpti anksti pavasarį, prieš prasidedant aktyviam augimui. Vasarą ar rudenį jų pašalinti nereikėtų – sausi stiebai ne tik puošia kiemą, bet ir šiek tiek apsaugo augalo centrą žiemą.
Saulė ar pavėsis?
Dauguma dekoratyvinių žolių gausiausiai auga ir žydi saulėtoje, atviroje vietoje, laidžioje ir neužmirkstančioje dirvoje. Per giliame pavėsyje kai kurios rūšys prasčiau žydi, išgula arba praranda būdingą spalvą.
Tačiau yra ir išimčių. Pavėsingesnei vietai galima rinktis hakonę, kai kurias viksvas ar kupstines šluotsmilges. Hakonė natūraliai mėgsta drėgnesnes, nuo kaitrios saulės apsaugotas vietas, o kupstinės šluotsmilgės gali augti vidutiniame pavėsyje, nors labai tamsioje vietoje žydės silpniau.
Kokias dekoratyvines žoles rinktis mažam kiemui?
Mėlynoji eraičinų žolė
Formuoja nedidelius, apvalius melsvų lapų kupstelius. Tinka saulėtai, sausiau vietai, takų pakraščiams, alpinariumams ir kompaktiškiems gėlynams.
Hakonė
Elegantiška, lanku svyranti žolė, tinkanti pusiau pavėsingoms ir pavėsingoms vietoms. Gražiai atrodo prie terasos, po medžiais ar šalia laiptų.
Kupstinė šluotsmilgė
Sukuria lengvų, tarsi rūkas atrodančių žiedynų debesį. Galima rinktis kompaktiškesnes veisles, kurios neužgoš nedidelio gėlyno.
Smailiažiedis lendrūnas
Auga vertikaliai ir neužima tiek pločio, kiek kai kurios svyrančios žolės. Tinka siauram gėlynui, tvoros linijai arba terasos kraštui.
Kompaktiški miskantai
Mažesnės veislės gali būti naudojamos kaip vienas pagrindinis kiemo akcentas. Prieš perkant būtina patikrinti tikslų veislės aukštį, nes dalis miskantų užauga labai dideli.
Kompaktiškos soruolės
Puriomis šluotelėmis išsiskiriančios soruolės ypač gražios vasaros pabaigoje ir rudenį. Jos gali augti prie tako ar terasos, tačiau būtina pasirinkti vietos klimatui atsparią veislę ir laidžią dirvą.
Su kuo jas derinti?
Dekoratyvinės žolės ypač gražiai atrodo šalia aiškių formų ir ryškesnių žiedų augalų. Jas galima derinti su:
- ežiuolėmis;
- rudbekijomis;
- šalavijais;
- katžolėmis;
- kraujažolėmis;
- šilokais;
- veronikūnais;
- dekoratyviniais česnakais;
- rožėmis;
- hortenzijomis.
Mažame kieme pakanka pasirinkti vieną ar dvi žolių rūšis ir jas kartoti keliose vietose. Pasikartojantys augalai sujungia skirtingas zonas ir padeda išvengti chaotiško vaizdo.
Dažniausia klaida – neįvertintas augalo dydis
Dekoratyvinių žolių sodinukai parduotuvėse dažnai atrodo nedideli, todėl kyla pagunda juos sodinti labai tankiai. Tačiau po dvejų ar trejų metų kerai gali susijungti, uždengti taką arba nustelbti greta augančius augalus.
Perkant reikėtų vadovautis ne dabartiniu sodinuko dydžiu, o etiketėje nurodytu suaugusio augalo pločiu ir aukščiu. Taip pat svarbu sužinoti, ar žolė auga tvarkingu keru, ar plinta požeminiais šakniastiebiais ir sėklomis.
Mažoms erdvėms saugiausia rinktis kerines, lėčiau plintančias veisles. Tai padės išsaugoti tvarkingą gėlyno formą ir sumažins priežiūros poreikį.
Kada geriausia sodinti?
Dekoratyvines žoles galima sodinti pavasarį arba ankstyvą rudenį, tačiau šilumą mėgstančias rūšis saugiau sodinti pavasarį. Taip jos turi visą sezoną įsišaknyti iki šalčių.
Iškasus duobę, žolė sodinama tokiame pačiame gylyje, kokiame augo vazone. Pasodinus dirvą reikia prispausti ir gausiai palaistyti. Pirmąjį sezoną svarbu neleisti šaknims visiškai išdžiūti.
Sodinant kelis augalus grupėje būtina palikti jų veislei tinkamą atstumą. Per tankiai susodintos žolės prasčiau vėdinasi ir greičiau praranda taisyklingą formą.
Mažas kiemas nėra kliūtis
Norint auginti dekoratyvines žoles nereikia didelio sklypo ar plataus prerijų stiliaus gėlyno. Kartais pakanka trijų vienodų kerų prie terasos, vieno vertikalaus akcento šalia tvoros arba kompaktiškos žolės vazone.
Tinkamai parinktos dekoratyvinės žolės padeda sukurti lengvesnį, natūralesnį ir gyvesnį kiemo vaizdą. Jos juda nuo menkiausio vėjo, keičia spalvą kartu su metų laikais ir išlieka pastebimos tuomet, kai daugelis kitų augalų jau būna nužydėję.
Būtent todėl dekoratyvinės žolės nėra tik trumpalaikė mada. Tai praktiškas pasirinkimas norintiems gražaus, šiuolaikiško ir palyginti nesudėtingai prižiūrimo kiemo – net jeigu jame vietos yra visai nedaug.
