Pernai, belaukdama šv. Velykų, dažiau velykinius kiaušinius ne su pirktiniais cheminiais dažais, o išbandžiau įvairius maistui vartojamus augalus. Rezultatai buvo labai įdomūs ir netikėti, apie juos galima rasti ČIA
Tuomet dažymui naudojau ciberžolę, mėlynus kopūstus, burokėlius, dilgėles, mėlynes bei kt. Ir jeigu pernai daugelį patarimų apie tai, kokios daržovės, vaisiai ar prieskoniai turi dažančių savybių radau internete, tai šiemet, likus keliems mėnesiams iki Velykų ir ruošdama maistą pati atradinėjau, kas gali nudažyti kiaušinius. Viską dažiau kiek įmanoma paprasčiau, nenaudodama jokių papildomų ir spalvą stiprinančių priemonių (acto, druskos), tiesiog gaminant kartu su maistu ir stengiausi negaišti tam per daug laiko.
Tiesa, noriu atkreipti dėmesį, kad kiaušinius drąsiai galima virti tame pačiame maiste, kurį vėliau suvalgysite – arbatoje, sriuboje ar kompote. Juk pamąstykime, kai valgote virtus kiaušinius, ar bjauritės tuo, kad jie išvirė lukštuose? O juk kiaušinių lukštai – tai kalcio bei kitų mineralų šaltinis, ir kalcio papildai, kuriuos perkate vaistinėje dažniausiai yra pagaminti iš kiaušinių lukštų arba iš moliuskų kiaukutų. Tai kodėl tada bjauru valgyti maistą, kuriame išvirė kiaušiniai? Be abejo, kiaušinius reikia kruopščiai nuplauti, prieš virdant maiste.
KINROŽĖS ŽIEDLAPIŲ ARBATA šį kartą buvo vienas iš didžiausių atradimų. Dar anksčiau, ruošdama šią arbatą pastebėdavau, kad vandenį ji nudažydavo sodriai vyšnine spalva, tad reikia pabandyti dažyti ir margučius. Kiaušinius kinrožės žiedlapiuose viriau apie 10 min. ir palikau toje arbatoje per naktį. Nuostabu, ryte radau juos nusidažius tamsiai mėlyna, beveik juoda spalva ! Norėdama išgauti šviesesnę spalvą, du virtus kiaušinius palikau toje pat arbatoje porai valandų. Rezultatas buvo kitoks – melsvai dėmėti kiaušiniai, tarsi marmuriniai. Vadinasi, iš kinrožės arbatos galima išgauti įvairių mėlynų atspalvių, tai priklausys nuo dažymo trukmės.
Pernai ryškią geltoną spalvą kiaušiniams suteikė ciberžolė, tad šiemet ieškojau ko nors kito, kas galėtų kiaušinius nudažyti geltona spalva. Tarkuotos morkos ir apelsinų žievelės, deja, nenudažė. Taip pat bandžiau užlašinti ir įtrinti kelis lašus šaltalankių aliejaus, – juk jo tokia sodri geltonai oranžinė spalva – taip pat nieko neišėjo. Dar turėjau šaltalankio sulčių, laikiau keletą valandų jose kiaušinius, bet irgi – jokio rezultato. Bet tepantis įpjautą pirštą jodu, šovė mintis pabandyti dažyti su JODO TIRPALU. Užlašinau kelis lašelius jodo ant virtų kiaušinių ir įtryniau – gavosi sodriai geltona spalva, puiku.
Labai norėjosi išgauti raudoną spalvą, bet, deja, nei vienas produktas to kiaušiniams nesuteikė: nei įvairios uogos (braškės, bruknės, spanguolės) nei burokėlių sultys. Na, ką padarysi. Už tai verdant kiaušinius JUODŲJŲ SERBENTŲ GAIVOJE gavosi įdomi tamsi spalva, kuri džiūdama šiek tiek pradėjo luptis ir atrodė, tarsi kiaušiniai natūraliai buvo dekoruoti dekupažo technika.
Dar vienas nelabai sėkmingas eksperimentas buvo su ŠPINATŲ LAPAIS, ieškant, kas galėtų dažyti žalia spalva. Virtus kiaušinius įtryniau su keliais špinatų lapeliais, apvyniojau juos plėvele ir palikau nakčiai. Rudi kiaušiniai įgavo vos vos žalsvą atspalvį, kuris buvo beveik pastebimas. Teks kitais metais pabandyti su petražolėmis ar kitomis žaliomis lapinėmis daržovėmis, šį pavasarį jų neturėjau ant palangės.
Dar vienas ne augalinis dažas buvo KALIO PERMANGANATAS. Jo tirpale mirkiau gėlių svogūnėlius ir atlikusį nuo mirkymo tirpalą ruošiausi išpilti, bet šovė mintis pabandyti su juo nudažyti velykinius kiaušinius. Išvirtus kiaušinius kelioms valandoms pamerkiau į tamsiai rožinės spalvos kalio permanganato tirpalą. Kiaušiniai nusidažė tamsiai rudu, grūdėtu ir įdomiu atspalviu.
Betvarkydama maisto spintelę, radau keletą užmirštų ir pasibaigusio galiojimo JUODOSIOS ARBATOS pakelių. Jau norėjau išmesti juos į kompostą, bet vietoj to išviriau arbatą kartu su kiaušiniais. Arbata nudažė tamsiai ruda spalva, panašiai tokia pat nudažo svogūnų lukštai. Na, o išvirusia ir atvėsusiu arbata palaisčiau kambarinius augalus, juk tai puiki traša.
Bevaikštinėjant parke pamačiau krūvą išgenėtų medelių savaiminukų, o jų tarpe buvo ir ąžuoliukų. Prisiminiau, kad senovėje su ąžuolo žieve juodai dažydavo audinius. Tad reikia pabandyti dažyti ir kiaušinius, – todėl nusilupau kelias žievės juosteles, užmerkiau keletui dienų į vandenį, o po to išviriau tame mirkale kiaušinius. Nusidažė tamsiai ruda spalva, nors tikėjausi juodos. Matyt, norint išgauti juodą spalvą reikalingas kandikas – spalvos sustiprintojas.
MĖLYNASIS KOPŪSTAS pernai kiaušinius nudažė puikia dangaus žydrumo spalva, tad norėjau išgauti vėl tokią pačią. Bet šiemet gavosi visai kitokia – tamsiai pilka. Galbūt kitoks rezultatas gavosi todėl, kad pernai dažiau baltus kiaušinius, o šiemet visi buvo rudu lukštu.
Nors šiemet margučių dažymo rezultatai buvo ne tokie, kokių tikėjausi, bet jie retai kada nusidažo tokia ryškia ir sodria spalva, kaip būtų dažant su cheminiais dažais. Tad bent galiu pasidžiaugti, kad jie tikrai buvo sveikesni. Juk dažant kiaušinius augalinės kilmės produktais, jiems suskilus beverdant ir nusidažius baltymams, juos vis tiek galima drąsiai valgyti. Tik dažant su kalio permanganatu arba jodu, kiaušinius į šiuos tirpalus reikėtų dėti jau išvirtus ir nesuskilusius. Ir neužmirškite paskutinio dažymo akcento – visus nudažytus margučius patepti keliais lašais aliejaus.
Jeigu dažydami Velykoms kiaušinius siekiate natūralumo ir sveikumo, tai ir kiaušinius pirkite sveikesnius, t.y. tų vištų, kurios auginamos ne siaubingomis sąlygomis ankštuose narvuose, o laisvai vaikščiojančios arba bent jau laikomos ant kraiko. Tą lengva sužinoti, pasižiūrėjus numeraciją ant kiaušinių dėžutės: skaičius turi būti „1“ (laisvos ir laimingos vištos) arba „2“ (ant kraiko laikomos vištos), o ne „3“ (narvuose laikomos).
Nepamirškite senovinio papročio, kad nesuvalgytus dažytus margučius arba jų lukštus negalima išmesti į šiukšliadėžę, juos reikia užkasti į žemę, grąžinant gamtai tai, ką iš jos paėmėme.
