Dar vienas naktinis darbas – šviestuvas, kurio projektas kirbėjo jau kelis mėnesius. Tam reikalui spintoje laukė iš svečių šalių atvykęs kažkokio gėrimo butelis, kuriame vyrą priprašiau išgręžti skylutę laidui.
Šį kartą be savo auksarankio pagalbos niekaip neapsiėjau – šviestuvui reikėjo sutvarkyti elektros instaliaciją, tad naktį dirbome dviese. Aš vėliau būsimam toršerui „sijonėlį“, o vyras meistravo „protingąją dalį“. Bet apie viską iš pradžių.
Štai butelis – būsimas šviestuvo kūnelis.
O štai preciziškai išgręžta skylė jo apačioje.
Primatavusi stovui gaubtą, išsikirpau jo formą, pagal kurią velsiu.
Ant polietileninės formos išsidėliojau vilną.
Vietomis pamėčiau akcentų – ryškių lino sruogų.
Štai jau nuveltas „sijonėlis“.
O štai ir butelis, virtęs visai rimtu šviestuvo stovu. Beliko įsukti lemputę ir užsidėti kepurytę.
Kad kepurytė atrodytų dailiai, iš storesnės vielos floristinės jai padarėme karkasą.
O štai ir gaubtas, pasipūtęs kaip viduramžių ponios sijonas.
Ir… tebūnie šviesa! Taip mūsų šedevras atrodo naktį.
O taip atrodo dieną. Kažkodėl spalva iš oranžinės pavirto į rožinę, tačiau iš tiesų ji yra oranžinė. Kaip ir kambario sienos.
Tobulybei ribų nėra, jau knieti gaubtui prisiūti kokį pagražinimą, tačiau tai jau kito vakaro darbas.
Gražių Jums minčių! Jūratė