Lauko židinys gali būti puiki vieta išsikepti maisto, be to, įrengtas tinkamoje vietoje, jis gali tapti šeimos ar draugų susibūrimo bei bendravimo vieta. Tinkamai į aplinką įkomponuotas lauko židinys puošia ir papildo kiemo ar sodybos vaizdą. Skamba maloniai? Šie lauko židinio privalumai patiko ir ManoNamai.lt skaitytojui Juozui, kuris sutiko papasakoti, kaip savo rankomis įsirengė lauko židinį.
Vieta. Daugiau nei prieš 6 metus pastatytas židinys įrengtas šalia didelės pavėsinės. Jis taip pat tarnauja kaip papildoma užuovėja. Pavėsinės dydis, teigia Juozas, nulėmė ir lauko židinio dydį. Sprendimas statyti židinį pavėsinėje pasiteisina dar ir dėl to, kad esant smarkiam vėjui kibirkštys iš židinio vidaus neišpučiamos į aplinką. „Židinį stačiau pagal pavėsinę, nes jei būčiau sumūrijęs tokį mažą kaip dujinė viryklė, kaip tai būtų atrodę? O dabar jis ir gražiai atrodo, ir yra naudingas – kai būna proga kepame, mėsą, žuvį. O vakare įkaitusios židinio plytos pačios atiduoda šilumą, ypač kūrenant beržinėmis malkomis“, – džiaugiasi pašnekovas.
Procesas. Vyras papasakojo kaip pats pasistatė tokį lauko židinį.
Pirmiausia, visiems lauko židiniams reikalingas tvirtas pagrindas. Šią dalį būtina daryti atsakingai, nes netinkamai įrengus pamatą, po žiemos, jis gali pradėti „vaikščioti“ ir atsirasti įtrūkimų. Statant šį lauko židinį, buvo iškasta būsimo židinio ploto duobė, ant dugno papiltas sluoksnis žvyro, taip pat įkalti armatūros strypai, kurie sutvirtino pačią krosnį.
„Strypai buvo maždaug 1,8 m ilgio, todėl buvo sukalti tiek, kad netrukdytų nei mūryti, nei jau užbetonavus išlyginti paviršių – apie 1,3 m. Vėliau jie dar buvo suvirinti tarpusavyje. Buvo sukalti klojiniai, paskui į vidų pilamas betonas“, – procesą nupasakoja pašnekovas. Tuomet pagrindas paliekamas džiūti bent 24 valandoms ar ilgiau – kuo ilgiau jis džius, tuo mažiau problemų. Vėliau ant išdžiūvusio pagrindo paskleidžiamas skiedinys ir galima imtis antro židinio statymo etapo.
Medžiagų pasirinkimas. Dažniausiai lauko židinių statybai naudojami akmenys, plytos, kartais ir betoniniai blokeliai. Šiuo atveju, pačiam židiniui naudotos šamotinės bei apdailinės keraminės plytos bei akmenys. „Akmenys yra surinkti iš laukų, iš sodo, iš namų. Gražiausiai atrodo skaldyti akmenys, bet židinyje panaudoti neskaldyti – tam, kad gražiai nuskeltum, reikia gerai jausti akmenį. Priekinę židinio dalį išmūrinome pilnavidurėmis apdailos plytomis. Kainavo nepigiai, jos kur kas brangesnės nei, tarkime, paprastos silikatinės. Tačiau brangiausios buvo šamotinės plytos. Jos dedamos į vidų, nes yra atsparios aukštai temperatūrai“, – pasakoja Juozas.
Šamotinių plytų tvirtinimui egzistuoja specialūs, karščiui atsparūs plytų klijai. Vis dėlto pašnekovas pasirinko alternatyvą – jų mūrinimui naudojo skiedinį, paruoštą santykiu 3:1 – 3 dalys smėlio ir viena dalis molio. Pasak jo, mūrinimą gali atlikti ir nors kiek patirties šioje srityje turintis žmogus. „Jei žmogus yra matęs kaip tai daroma, jis gali susimūryti ir pats, tik aišku, rezultatas skirsis nuo to, kurį pasiektų profesionalus mūrininkas. Patarimas paprastas – reikia, kad susirištų plytos su plyta arba tam atvejui dėti tinkliuką“, – pasakoja Juozas.
Kaminas. Kiekvienam lauko židiniui reikia kamino geresnei traukai užtikrinti. Kai kurių židinių, ypač įrengtų atviroje vietoje, kaminai būna žemi. Šiuo konkrečiu atveju reikėjo mūryti aukštą kaminą, kad jo viršutinė dalis būtų aukščiau nei pavėsinės stogas. Jis, kaip ir priekinė dalis,mūrytas iš apdailinių plytų.
Apdaila. Kai pagrindinė židinio dalis bei kaminas sumūryti, galima imtis apdailos. Ji tradiciškai daroma iš akmenų ir čia taisyklių kaip ir nėra – dėliojama taip, kaip gražiau pačiam savininkui. Galima naudoti tiek didelius, tiek mažus akmenis. Pabaigtas statyti židinys, kuri laiką turi pastovėti nenaudojamas. Pašnekovas rekomenduoja naujam židiniui duoti ramybę bent mėnesiui, kol tinkamai išdžius visos siūlės, o kaitinti keliais etapais, pamažu didinant temperatūrą.
Darbo trukmė ir kaina. Pats pašnekovas nėra profesionalus akmens židinių meistras ir prieš įsirengdamas židinį rūpimų klausimų klausė labiau šioje srityje patyrusių žmonių ir skaitė literatūrą. Juozas pasakoja, kad lauko židinys buvo laisvalaikio projektas ir prie jo daugiausiai dirbdavo po tiesioginio darbo. Vis dėlto, jei matuotume dienomis, pašnekovas teigia užtrukęs maždaug pusę mėnesio.
Tikslios židinio kainos pašnekovas taip pat teigė nežinantis, tačiau mano, kad toks židinys galėtų atsieiti iki tūkstančio eurų. Žinoma, labiausiai kaina priklauso nuo to, ar reikia pirkti papildomų medžiagų ir nuo to, ar samdysite meistrą, ar nuspręsite mūryti patys. Taip pat kaina priklauso ir nuo židinio dydžio.
O ką Jūs esate sumeistravę savo sode ar sodyboje? Pasidalinkite: info@manonamai.lt
