Rinkoje nuolat atsirandant naujiems pastatų apšiltinimo sprendimams, senai patikrintos technologijos nueina į užmarštį. Pavyzdžiui, ilgus metus individualių namų šilumos izoliacijai naudota stiklo vata palaipsniui užleidžia vietą poliuretanui.
Renkasi ekologiją
Nors daugelis statybininkų jau priprato prie ilgai naudotų stiklo vatos plokščių, šis būdas buvo ne tik nepatogus, bet ir pavojingas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad stiklo vatai surišti į plokštes naudotos cheminės medžiagos turėjo sveikatai kenksmingų sudedamųjų medžiagų. Tiesa, žalą sveikatai jos galėjo padaryti tik šiltinant pastatą, nes baigus statybą, jos būdavo izoliuotos nuo aplinkos namo konstrukcijomis.
„Šiuolaikiniuose stiklo vatos lakštuose naudojami ne kenksmingi cheminiai rišikliai, o organiniai, nekeliantys pavojaus sveikatai. Tačiau tokie lakštai yra brangesni“, – teigia bendrovės „Ekovela“ atstovas Alvydas Strakšys.
Tačiau pastatų apšiltinimui naudojama stiklo vata gaminama ne tik lakštais, bet ir „purškiamu“ pavidalu. Tiesa, pasak A. Strakšio, besirenkančių užpurškiamą stiklo vatą, lyginant su namą apšiltinti norinčių ekovata skaičiumi, vienetai. Esą daugeliui naujakurių imponuoja tai, kad ekovata gaminama iš ekologiškų medžiagų.
Purškimas nereiškia sandarumo
Kita vertus, nors užpurškiama šilumos izoliacija dažnai be išlygų suprantama kaip sandari, specialistai pastebi, kad skirtingos medžiagos turi skirtingą struktūrą, todėl užpurkštas izoliacijos sluoksnis yra nevienodai sandarus.
„Poliuretanu izoliuojamas pastatas yra pats sandariausias, nes tai besiplečianti medžiaga, o besiplėsdama ji užpildo visus tarpus. Poliuretaną sudarančios dalelės yra kur kas mažesnės nei kitas užpurškiamas medžiagas sudarančios dalelės, todėl jis kur kas sandaresnis“, – teigia bendrovės „Renlex“ atstovas Eugenijus Račkauskas.
Specialistai pataria, kad poliuretano putomis formuojamas šilumos izoliacinio sluoksnio storis turėtų siekti nedaugiau nei 14 centimetrų. Esą purškiant daugiau medžiagos šilumos varža nepadidėja tiek, kad apsimokėtų finansiškai. „Purškiamos stiklo vatos taip pat yra visokios. Pavyzdžiui, besirenkantiems pigesnę stiklo vatą reikėtų susitaikyti, kad varža nebus itin gera. Tuo tarpu renkantis gerą medžiagą tektų skirti daugiau lėšų nei ekovatai. Tačiau net ir tokiu atveju pastatų šiltinimas poliuretanu vis dėl to kainuoja brangiau“, – sako A. Strakšys.
Pastatų apšiltinimas poliuretano putomis kainuoja maždaug 2–3 kartus brangiau nei stiklo vata.
Dvi rūšys
Tiesa, svarstantys apie pastato apšiltinimą poliuretano putomis turėtų žinoti, jog egzistuoja atvirų ir uždarų porų putos.
„Apšiltinant stogą, sienas ir perdangas dažniausia naudojamos atvirų porų poliuretano putos, nes jos yra ekonomiškesnės. Įrengiant namo apšiltinimo sluoksnį tokia medžiaga reikalingas karkasas, garo izoliacinė plėvelė“, – pastebi E. Račkauskas.
Uždarų porų poliuretano putos nebijo vandens, jų struktūra kur kas tankesnė, todėl yra tvirtesnės, nebijo išorinių veiksnių: sąlyčio su drėgme ar oru. Jos prideda konstrukcinio tvirtumo sienų bei stogo konstrukcijai, yra naudingos sandarinant sudėtingus konstrukcinius mazgus gegnių sujungimuose ir stogo bei perdangos sandūrose.
Be to, kai kurios kietosios putos yra tokio tankio, kad per jas galima vaikščioti, o nudažius netgi imituoti medį ar marmurą.
