Nuo lapkričio pradžios įsigaliosiančios naujos statybos taisyklės leis statyti tik tokius naujus pastatus, kurių energetinio naudingumo klasė bus ne mažesnė kaip A. Artėjant šiai datai piktintis suskubo rąstinių pastatų mėgėjai, mat įsigaliojus naujoms taisyklėms, individualių gyvenamųjų rastinių namų statybos bus kur kas labiau reglamentuotos, nes pastatai tiesiog neatitiks energetinio naudingumo klasės.
Rąstas – geras daiktas, bet ne tiek
Rąstiniai namai buvo populiarūs ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos šalių. Tačiau siekiant didinti pastatų energetinį naudingumą Lietuvą „įžengti į“ A klasę įpareigoja Europos Sąjungos teisės aktai.
„Pastatuose suvartojama 40 proc. visos Europos Sąjungos suvartojamos energijos. Šis sektorius plečiasi, dėl ko padidės jo energijos vartojimas. Todėl energijos vartojimo mažinimas ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas pastatų sektoriuje yra svarbios priemonės, būtinos sumažinti Europos Sąjungos energinę priklausomybę ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją“, – naujų reikalavimų, skaudžiai paliesiančių rąstinių namų statybą, motyvus atskleidžia Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas.
Nors ne vienas statybininkas medieną laiko pačia geriausia medžiaga, kvėpuojančia, ekologiška ir sukuriančia gerą mikroklimatą, rąstiniai namai vargiai atitiks A energetinio naudingumo klasę. Kitaip tariant, „rąstas – geras daiktas, bet ne tiek“.
Skaičiuojama, kad A energetinio naudingumo klasę atitinkantis rąstinis namas turėtų būti pastatytas iš maždaug 70 centimetrų storio rąstų. Šiuo metu populiariausi rinkoje 24–30 centimetrų rąstai. Taigi tokio storio medžiagos ne tik būtų sudėtinga rasti o ir jos kaina būtų neadekvačiai didelė ir taptų prabangos preke.
Tiesa, norintys pasistatyti rąstinį namą turės bent keletą išeičių. Vienos jų – biurokratinės, kitos – technologinės.
Biurokratinės išeitys
Minimalūs privalomi pastatų energetinio efektyvumo reikalavimai gali būti nenustatomi pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, maldos namai ir kitos religinės paskirties pastatai, laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau nei du metus, nedaug energijos suvartojantiems gamybos ir pramonės sandėliams, atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų, poilsio paskirties – sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus ir nešildomiems pastatams.
„Siekiant išsaugoti senąsias rąstinių namų statybos technologijas, nenaudojant šiuolaikinių technologijų, visada lieka galimybė statyti tradicinius rąstinius iki 50 kvadratinių metrų pastatus ar namus skirtus poilsiui (vasarnamius), kaip tai daroma didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių“, – tvirtina T. Baranauskas.
Technologinės išeitys
Kaip jau pastebėta, žinant rąsto ir kitų medinių konstrukcijų privalumus, trūkumus ir šilumines charakteristikas, akivaizdu, kad nenaudojant papildomų priemonių, tokių kaip termoizoliacija, praktiškai neįmanoma pasiekti sienų ir kitų elementų tinkamo energinio efektyvumo. Dėl to norintys gyventi rąstiniame name turėtų sukurti termoizoliacinį sluoksnį.
Teoriškai termoizoliacinė medžiaga gali būti dedama ir iš vidaus, ir iš išorės, tačiau praktiškai iš vidaus apšiltinant medinį namą pasiekti keliamus reikalavimus sudėtinga. Be to, rąstinius namus besistatantys naujakuriai paprastai tai daro dėl estetinių savybių. Dėl to dedant termoizoliacinę medžiagą arba vidinė, arba išorinė siena nebus autentiška, rąstinė.
Tačiau specialistas siūlo atsižvelgti į naujas technologijas. Spėjama, kad norintys pasistatyti reikalavimus atitinkantį rąstinį namą vis dažniau rinksis trijų sluoksnių lauko sienų technologiją. Tai yra, kai tarp dviejų medinių rastų pripurškiamas ekovatos sluoksnis. Tokiu atveju ir lauko ir vidaus siena bus „rąstinė“.
Tiesa, problema ta, kad ir ši technologija nebus pigi. A energetinio naudingumo klasės namo lauko sienos varža turėtų siekti 8,3 m2∙K/W. Skaičiuojama, kad norint gauti tokią varžą reikėtų tarp dviejų 9 centimetrų pločio rąstų įpurkšti apie 25 centimetrus ekovatos. Taigi, bet kokiu atveju, rąstinė statyba bus prabanga.
