Nuosavas būstas – daugelio svajonė, tačiau ją įgyvendinti nėra taip lengva. Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje sparčiai kyla, o kartu su jomis ir būsto paskolų palūkanos. Geopolitinė situacija taip pat sudėtinga. Vis dėlto, palyginus su gyventojais Latvijoje ir Estijoje, žmonės Lietuvoje kur kas pozityviau nusiteikę dėl daugelio kaimynus neraminančių priežasčių.
Aukštos palūkanos – tik vienas iš veiksnių
Pusė nuosavo būsto neturinčių ir jį įsigyti ateityje ketinančių Lietuvos gyventojų dabar to nedaro dėl nepakankamų pajamų, rodo naujausia „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa.
Apklausa rodo, kad Lietuvoje dažniausia priežastis, stabdanti gyventojus nuo savo būsto įsigijimo, yra nepakankamos pajamos (49 proc.). 39 proc. gyventojų nurodo, kad neturi pakankamos sumos pradiniam įnašui, 38 proc. žmonių stabdo bendra ekonominė situacija, dar 37 proc. neįsigyja būsto dėl šiuo metu esančių aukštų palūkanų normų.
Apie ketvirtadalį respondentų nurodė, kad būsto neįsigyja dabar, nes jaučia neužtikrintumą dėl ateities, 14 proc. teigia, kad neranda jų poreikius atitinkančio būsto, o maždaug kas dešimtas respondentas šiuo metu neperka savo būsto, nes negalėtų skirti pakankamai lėšų komunaliniams mokesčiams sumokėti arba turi dvejonių dėl geopolitinės situacijos ir vykstančių karų.
Kaip pastebi „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius, nors šalies gyventojai savo sprendimą įsigyti būstą atideda dėl įvairių priežasčių, daugeliu atvejų esame nusiteikę pozityviau nei mūsų kaimynai Latvijoje ir Estijoje. Pavyzdžiui, net 59 proc. Estijos gyventojų nurodė būsto neperkantys dėl ekonominės situacijos – tai 21 proc. punktu daugiau, nei Lietuvoje.
Estijos arba Latvijos gyventojai taip pat po maždaug 5–10 proc. punktų dažniau nei gyventojai Lietuvoje nurodė esantys susirūpinę neužtikrintumu dėl ateities, aukštomis palūkanomis, geopolitine situacija, išlaidomis komunalinėms paslaugoms.
„Kita vertus, Lietuvoje mes dažniau nei Estijoje ir Latvijoje nurodėme neturintys pradinio įnašo (Lietuvoje 39, Estijoje 35, Latvijoje 28 proc.). Bent iš dalies tai būtų galima sieti su tuo, kad Lietuvoje ir Estijoje nekilnojamojo turto kainos yra panašios, tačiau mūsų šalyje pajamos atskaičius mokesčius yra žemesnės ir sutaupyti tokio paties dydžio pradiniam įnašui užtrunka kiek ilgiau. Tuo tarpu Latvijoje būstų kainos mažesnės, tad ir taupymo problema ne tokia didelė“, – sako E. Jurevičius.
Iš apklaustų žmonių, Lietuvoje žmonės taip pat dažniausiai tarp Baltijos šalių gyventojų yra įgiję būstą.
Daugiausia priežasčių neįsigyti savo būsto nurodo jaunimas
Žvelgiant į skirtingų amžiaus grupių nurodytas priežastis šiuo metu neįsigyti būsto, matyti nemažas skirtumas tarp 25–34 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų, teigia ekspertas.
Jauni, bet didžiąja dalimi jau savarankiškai gyvenantys žmonės kur kas dažniau nei vyresni gyventojai nurodo, kad juos nuo savo būsto įsigijimo stabdo visos nurodytos priežastys, išskyrus gaunamą atlyginimą – šią priežastį dažniau nurodo vyresni gyventojai.
„Taip pat daugiausia, t. y. net pusė 25–34 metų amžiaus žmonių nurodė, kad juos stabdo įmokų dydis esant dabartiniam palūkanų lygiui. Palyginimui, tik apie ketvirtadalį 45–55 metų amžiaus gyventojų jį nurodė kaip trikdį. Jauni asmenys taip pat jautresni geopolitinės situacijos atžvilgiu – ją kaip stabdį nuo savo būsto įsigijimo nurodė 17 proc. jauniausių apklausos dalyvių, palyginus su dvigubai mažiau 45–55 m. amžiaus gyventojų“, – pastebi E. Jurevičius.
Eksperto rekomendacija dėl būsto įsigijimo dabar
Vis dėlto, „Luminor“ banko ekspertas pataria nepamiršti, kad būsto paskola – bene ilgiausias finansinis įsipareigojimas gyvenime, todėl, jeigu turtas perkamas nuolatiniam gyvenimui, nerekomenduoja atidėti šio sprendimo dėl konkrečiu metu galiojančio palūkanų dydžio.
„Atsižvelgiant į paskolos laikotarpį, kuris dažniausiai trunka 25–30 metų, palūkanų svyravimų išvengti nepavyks, todėl svarbu įsivertinti galimus scenarijus ir turėti planą kaip pasirūpinti paskolos mokėjimu esant palūkanų pakilimui. Nepaisant to, priimant sprendimą dėl turto įsigijimo reiktų vertinti visus aspektus, ypač jeigu visos kitos aplinkybės leidžia įsigyti turtą“, – pataria E. Jurevičius.
