Gerokai prieš tai, kol į jūsų sklypą atvažiuos reikiama statybų technika ir susirinks darbininkai, „statybos“ prasidės prie jūsų darbo stalo – teks atlikti kruopštų darbą su statybų dokumentais. Pirmoje straipsnių ciklo dalyje aptarėme, ko reikia, norint gauti specialiuosius architektūrinius reikalavimus, o šioje dalyje kalbinti ekspertai nupasakos tvarką, pagal kurią galima gauti leidimą statyti.
Gavus specialiuosius architektūrinius reikalavimus ir pasirūpinus kitais reikalingais dokumentais, galima kreiptis į projektuotoją ar architektą, kuris jums suprojektuos norimą namą. Tiesa, su projektuotoju galite tartis ir iškart, vos tik sumanėte statytis namą. „Su projektuotojo pagalba sąlygos gali būti išiminėjamos kompleksiškai – tai specialieji architektūriniai reikalavimai, inžinerinių tinklų prisijungimo sąlygos, specialieji paveldosaugos reikalavimai, tuo atveju, kai jie privalomi, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai. Visuomet siūlome konsultuotis su specialistais – tam, kad būtų išvengta kaip galima daugiau projektavimo ir dokumentacijos tvarkymo klaidų, tikslinimų, koregavimų. Taip sutaupomas užsakovo bei projektuotojų darbo laikas“, – pasakoja įmonės „J ir A architektūros studija“ vadovė Jurgita Burbienė.
Kaip pasirinkti projektuotoją. Projektavimo studijos MB „HausOn“ direktorius Dovydas Narmontas teigia, kad renkantis projektuotoją, svarbu įvertinti, ar jis galės tiksliai perteikti jums norimo namo vizualizaciją. „Manau, užsakovui vien iš planų ir fasadų labai sunku įsivaizduoti būsimo namo tūrį. Jau prieš renkantis architektą rekomenduočiau statytojams pasiteirauti, ar projektavimo eigoje architekto sumanymai bus atvaizduoti realistinėmis vizualizacijomis. Taip užsakovo ir projektuotojo vizijos, kiek tik maksimaliai įmanoma, sutaps ir pastatytas namas bus toks, kokio norima. Taip pat svarbi ir projektuotojo patirtis bei įgyvendinti projektai. Šiek tiek galima pasikliauti ir draugų, pažįstamų ar kaimynų rekomendacijomis. Galiausiai, rekomenduočiau susidėlioti savo prioritetus – laiką, kainą ir panašiai, tuomet pagal tai rinktis iš kelių projektuotojų“, – pataria pašnekovas.
Pasak J. Burbienės, minimalus projektavimo terminas trunka nuo trijų mėnesių, faktinis – nuo šešių mėnesių. Žinoma, visa tai priklauso nuo projekto sudėtingumo, projekto dalių, architekto ir užsakovo tarpusavio bendravimo. Todėl pašnekovė teigia, kad betarpiškas bendravimas su projektuotoju – būtinas.
Norint sutaupyti laiko, galima rinktis šiek tiek greitesnius namų sprendimus – kartotinius projektus arba užsakyti suprojektuoti tokį gyvenamąjį namą, kurio plotas neviršys 80 kv.m. „Visgi didžiajai daliai klientų, lemiantis veiksnys yra kaina – galima būtų sakyti, kad apie 80% svarbiausia kaina, o 20% – laikas. Vasarą padaugėja klientų, kuriems kažkiek svarbesniu aspektu tampa laikas, kadangi norima greičiau gauti statybos leidimą bei iki žiemos įsirengti namo pamatus, tačiau laimi tie, kurie projektu domisi ir projektavimo darbus pradeda anksčiau, nes pats žmogus turi daugiau laiko viską apgalvoti. Renkantis kartotinį namo projektą sutaupoma apie 25-50 % laiko, kadangi namo idėja ir dalis brėžinių jau būna paruošta iš anksto. Tuo tarpu, individualaus namo projektavimo atveju, užsakovai pradžioje dažniausiai turi tik apytikslę namo viziją, todėl namo koncepciją reikia kurti praktiškai nuo nulio, ko išvengiama kartotinio projekto atveju“, – teigia D. Narmontas.
Gyvenamojo namo iki 80 kv.m projektavimo atveju rengiamas supaprastintas projektas, tačiau kiek laiko užtruks parengimas priklauso nuo sklypo vietos. Miesto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje tokiam namui reikalingas savivaldybės rašytinis pritarimas, kitu atveju, jo nereikia, todėl laiko skirtumas gali būti ir labai didelis.
Dokumentai reikalingi projektavimui. Pagrindiniai dokumentai:
–Pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, taip pat notaro patvirtinti nuosavybės dokumentai. Jei nesate vienintelis sklypo savininkas, reikės ir bendrasavininkų įgaliojimo statyti.
–Pagal kadastrinius matavimus suformuoto žemės sklypo planas.
–Topografinė nuotrauka. Tai duomenys apie reljefą, statinius, takus, kelius jų dangas, sklype esančius želdinius, požeminius ir antžeminius inžinerinius tinklus bei kita. Svarbu pažymėti, jog šis dokumentas turi būti ne senesnis nei treji metai.
–Specialieji architektūriniai reikalavimai.
–Inžinerinių tinklų prisijungimo sąlygos. Norint prisijungti prie elektros, vandentiekio, nuotekų, dujų, komunikacijų ir reikia kreiptis į inžinerinius tinklus eksploatuojančias įmones (AB „Lesto“, AB „Lietuvos Dujos, vietinis vandentiekio tinklų administratorius).
–Įgaliojimas, suteikiantis teisę projektuotojui derinti statinio projektą bei įgaliojimas, suteikiantis teisę projektuotojui pateikti prašymą statybos leidimui gauti – tuo atveju, jei šį prašymą pateikia ne statytojas.
–Ištrauka (brėžinys) iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento (kai jis rengiamas) ir įgaliotos institucijos sprendimas apie šio dokumento patvirtinimą. Jį išduoda vietos savivaldybės administracija.
Tam tikrais išimtiniais atvejais, gali reikėti ir kitų dokumentų (pavyzdžiui, besiribojančių kaimyninių sklypų savininkų raštiški sutikimai, sodų bendrijos sutikimas ir kt).
Taip pat reikia atlikti ir grunto tyrimus – taip projektuotojas galės tiksliai numatyti, kokie pamatai reikalingi pastatui.
Projektavimas. Jei pasirinkote sau tinkamą projektuotoją, svarbu, kad ne tik žodžiu, bet ir sutartimis būtų įtvirtinti susitarimai tarp kliento ir projektuotojo. Tai reikėtų įtvirtinti projektavimo darbų sutartimi, kurioje aiškiai būtų nustatytas laikas ir sąlygos per kiek turi būti padarytas tam tikras darbas, kas tiksliai turi būti padaryta, projektavimo darbų kaina ir kiti niuansai.
Tuomet užsakovas parengia projektavimo užduotį. Joje nurodomi jūsų lūkesčiai – kokio namo, kokio jo ploto tikitės, kiek norėtumėte turėti aukštų ir panašiai. Vėliau šis dokumentas pridedamas prie galutinio projekto. „Pavyzdinė rekomenduojama projektavimo užduotis yra pateikta statybos techniniame reglamente. Kiek teko bendrauti su kolegomis, kiekviena įmonė pasiruošia savo projektavimo užduotį, bet jų turinys panašus, skiriasi pateikimas bei detalumas. Bet kokiu atveju tikslas – kuo geriau suprasti užsakovų lūkesčius ir pageidavimus, apsibrėžti projektavimo darbų apimtį, terminus ir surinkti kitus pradinius projektavimui reikalingus duomenis“, – pasakoja D. Narmontas.
Standartinių atveju individualaus (neypatingo) namo projektą sudaro 4 pagrindinės dalys: bendroji, sklypo plano, konstrukcinė ir architektūrinė. Rekomenduotinos ir kitos papildomos projekto dalys, kurios vėliau palengvina statybos procesą: vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechninė ir kita.
Teikimas. Jei jau galutinai esate patenkinti projektu, rengiamas prašymas statybos leidimui gauti. Prašymas kartu su projektu teikiamas į sistemą Infostatyba. „Statybos leidimo išdavimui informacija turi būti teikiama „Infostatyta“ sistemoje pdf formatu, pageidautina, pasirašyta visų dalių specialistų elektroniniais parašais. Jeigu pdf formatu sukomplektuota medžiaga nepasirašyta elektroniniu parašu ar parašais – techninio projekto bylos vežamos į savivaldybės statybos leidimų skyrius ir priduodamos specialistams prieš tai pateikus projektą „Infostatyba“ sistemoje. Statytojui ar užsakovui neretai statybos leidimas reikalingas „vieną kartą gyvenime“, todėl šiuos darbus patartina patikėti projektuotojui – jie turi specifinių žinių ir moka dirbti „Infostatyba“ sistemoje“, – pasakoja J. Burbienė.
Į šią sistemą projektą gali teikti ir pats užsakovas. Reikalingų dokumentų sąrašą galite rasti vietinės savivaldybės internetiniame tinklapyje. Vis dėlto, kone visuotinai sutinkama, kad neturint patirties, šiame etape padidėja klaidų rizika. Dėl jų projekto suderinimas gali užsitęsti. „Teigiamai vertinu pačių užsakovų atsakomybę ir norą dalyvauti projektavimo procese, tačiau rekomenduoju prieš pildant prašymus minėtiems dokumentams gauti, pasitarti su architektu ar atitinkamų institucijų specialistais. Tai padės išvengti pakartotino dokumentų pildymo dėl padarytų klaidų“, – asakoja D. Narmontas.
Prieš teikiant projektą, reikia sumokėti už statybų leidimą. Dokumentai, įrodantys mokėjimą pateikiami kartu su projektu. Už statybos leidimą mokama į VMI nurodytas sąskaitas. Neypatingam statiniui (taip dažniausiai ir klasifikuojamas gyvenamasis namas) kaina siekia 250 Lt.
Tuomet prasideda projekto derinimas visose numatytose institucijose. Paraišką gauti statybos leidimą tikrinančių institucijų skaičius priklauso nuo atsakingos savivaldybės – skirtinguose regionuose institucijų skaičius svyruoja. „Projektą tikrinančių institucijų kiekis priklauso nuo sklypo vietos, kuriame bus projektuojamas namas. Pavyzdžiui, jei projektuojamas namas yra miesto teritorijoje; patenka į kultūros paveldo ar saugomą teritoriją; priklauso pajūrio zonai, atitinkamai ir projektą tikrinančių institucijų kiekis bus didesnis“, – teigia D. Narmontas.
Pateikus projektą „Infostatyba“ sistemai, skiriamos 3 darbo dienos jo užregistravimui ir 20 darbo dienų – jo tikrinimui. Tad, idealiu atveju, statybos leidimą galite turėti kiek daugiau nei po mėnesio. Tiesa, projekte radus netikslumų, jis yra grąžinamas pakartotiniam derinimui. Leidimą statyti išduoda savivaldybės, kurioje statomas gyvenamasis namas, administracija.
Statybos metu. Pasitaiko atvejų, kad statant namą iškyla įvairių naujų pakeitimų, nenumatytų projekte. Tokia situacija gali susidaryti dėl įvairių sąlygų, taip pat finansinių galimybių. „Statybos metu pakeitus projektinius sprendinius – būtina rengti projekto korektūrą. Projekto korektūra rengiama pagal tuo metu galiojančius įstatymus ir teisės aktus. Pirminio projekto dokumentacija ir statybos leidimas segami į projekto korektūros projektą ir išimamas naujas statybos leidimas“, – pasakoja J. Burbienė.
Dalis projektuotojų siūlo pasirašyti ir projekto vykdymo priežiūros sutartį, pagal kurią bus prižiūrima, ar namas iš tiesų statomas pagal projektą.
Pastačius. Pastatytas namas dar turi būti patikrintas įgaliotų institucijų – Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinės energetikos inspekcijos,Visuomenės sveikatos centro, kai kuriais atvejais reikia ir kitų institucijų patikros. Jį patikrinus visoms įgaliotoms institucijoms ir neradus taisytinų dalykų, jis bus pripažįstamas tinkamu naudoti .
