Besižavintys gyvenimu loftuose gali nesustodami vardinti nenuginčijamus šio išskirtinio būsto privalumus: pradedant unikaliomis erdvėmis kūrybai ir buičiai, baigiant bendruomeniška atmosfera. Patogi vieta mieste – tai dar vienas loftams būdingas bruožas. Tačiau ar išties viskas taip gražu? Kas slypi po šiuo madingu žodžiu „loftas“ ir ko gali tikėtis besiruošiantys įsigyti tokio tipo būstą?
Tiesa, kad loftai dažnai pasižymi puikia lokacija mieste ir gerai išvystyta infrastruktūra, tačiau tai neretai lemia ankstesnė teritorijos panauda. Ne paslaptis, kad loftai įsikuria kadaise gyvavusių pramoninių teritorijų pastatuose. Šios teritorijos, įkurdintos to meto priemiesčiuose, bėgant laikui ir miestui besiplečiant, netikėtai atsiduria gana prestižinėse miesto vietose. Vykstant sparčiai urbanizacijai, pramonei išnykus arba persikėlus toliau, šios teritorijos, o kartu ir jose stovintys pastatai lieka apleisti. Būtent šioje nišoje ir atsirado pirmieji pramoniniai būstai, kitaip tariant, loftai.
Pats žodis savaime nusako, kad tai didelės, lengvai transformuojamos erdvės, pritaikytos gyvenimui, darbui ar kūrybai, įsikūrusios anksčiau buvusiuose dažniausiai lengvosios pramonės pastatuose. Pažvelgus į loftų istoriją globaliau, labiau suprastume jų prigimtį – pirmieji loftų gyventojai buvo neturtingi menininkai, kurie nuomavosi patalpas kūrybai nebeveikiančių gamyklų pastatuose už mažą kainą ir dažnai juose nelegaliai apsigyvendavę. Gyvenimo sąlygos būdavo antisanitarinės, nes nebuvo nei kanalizacijos, nei karšto vandens. Tai tapo gana aktuali problema vakarų valstybėse, todėl siekiant apsaugoti namuose dirbančius menininkus ir kitus smulkiuosius verslininkus bei užtikrinti jiems tinkamas sąlygas gyventi ir kurti, įvestas loftų įstatymas. Jis apibrėžė loftams taikomus reikalavimus: priklausomai nuo atskirų valstybių, tai galėjo būti minimalus plotas, izoliacijos reikalavimai, gyvenamųjų ir gamybinių/komercinių patalpų paskirties santykis būste ir t.t.
Mūsų šalyje loftai intensyviai pradėjo kurtis pastarajame dešimtmetyje – tai gana jauna ir nepažinta sfera, todėl kol kas atskiros įstatyminės bazės jai nėra ir yra taikomi bendrieji gyvenamųjų patalpų reikalavimai, kurie, deja, ne visada gali būti pritaikomi šioms unikalioms erdvėms. Kita vertus, didėjant paklausai, projektų vystytojai dažnai imasi gudrybių, norėdami parduoti gyvenimui visiškai netinkamas patalpas, pavadinę jas loftu, ir tikėdamiesi pritraukti lengvabūdžius pirkėjus. Todėl, prieš įsigyjant būstą, vertėtų patiems pasidomėti bent jau keletu esminių dalykų, nuo kurių vėliau priklausys ne tik jūsų gyvenimo kokybė, bet ir galimos papildomos išlaidos.
Žmones nesunku suvilioti patalpomis, pavadintomis „loftu“, nes dabar jie „ant bangos“, o kvadrato kaina juose yra kur kas žemesnė už naujos statybos buto. Tačiau neapsigaukite, nes už to gali slypėti ir kur kas nemalonesni dalykai. Pirmiausia, vertėtų pasidomėti, kas anksčiau buvo pastatuose, kuriuose įsikūrę loftai, ar juose veikė sunkioji pramonė, kokia veikla buvo vykdoma.
Juk nenorėtumėte gyventi būste, kuriame kadaise stovėjo rūgšties vonios, o aplinkinė teritorija užteršta naftos produktais?.. Taip pat reikėtų išsiaiškinti, ar parduodamas loftas yra gyvenamosios paskirties, nes, priešingu atveju, įstatymiškai jame gyventi negalima. Šiuo metu populiarios kūrybinės dirbtuvės yra ne kas kita, kaip pagalbinio ūkio arba gamybos paskirties patalpos, skirtos savo ir savo šeimos reikmėms. Anot statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, šiose patalpose vienu metu gali dirbti ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai. Apie gyvenimą jose neužsimenama, todėl kūrybinėse dirbtuvėse gyventi taip pat yra neteisėta ir tai yra baudžiama administracine nuo pusantro šimto iki beveik trijų tūkstančių eurų bauda. Kas dar svarbu – negyvenamosiose patalpose negalima deklaruoti savo gyvenamosios vietos, todėl gali iškilti sunkumų, pavyzdžiui, registruojant vaiką į darželį.
Maža to, savininkas už komercines, pramonės ar administracines patalpas turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Vystytojai dažniausiai iš anksto pasirūpina paskirties pakeitimu, tačiau jeigu taip neatsitiko, derėtų pasidomėti, kodėl. Gali paaiškėti, kad lofto paskirties pakeisti tiesiog nėra galimybės. Tam gali būti ne viena priežastis, pavyzdžiui, lofto patalpos neatitinka gyvenamosios patalpos reikalavimų (per mažas plotas, langai nukreipti į šiaurinę pusę, per žema energinio efektyvumo klasė ir t.t.) arba norint pakeisti lofto paskirtį, tai turėtų įtakos viso pastato paskirčiai, kuri nėra gyvenamoji ir toks keitimas nebūtų įmanomas nepakeitus žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio. Turėkite omenyje, kad gyvendami negyvenamosiose patalpose rizikuojate ir tuo, kad prarandate bet kokias galimybes reikalauti iš vystytojo, projektuotojo ar rangovo užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas.
Taigi gyvenamosios paskirties būstas jau savaime yra tam tikra garantija, kad jis atitinka gyvenamajam būstui keliamus izoliacijos, šiluminio komforto ir kitokio pobūdžio reikalavimus. Taip pat nepamirškite, kad bankai gana atsargiai žiūri į loftų su nepakeista paskirtimi finansavimą ir dažnu atveju, jis gali būti ženkliai sumažintas palyginus su gyvenamuoju būstu arba apskritai netaikomas. Tokiu atveju, iš pradžių nudžiuginusi žema lofto kaina, vėliau gali pasirodyti ne tokia ir maža, kai ją teks padengti iš asmeninių lėšų.
Išsigąsti ir visiškai atsisakyti minties apie ilgai svajotą loftą, be abejo, nereikėtų. Tiesiog derėtų nuodugniai išsiaiškinti jus dominančio būsto pirkimo galimybes bei slypinčius niuansus. Atkreipę dėmesį į visus išvardintus kriterijus ir neįžvelgę galimų problemų, drąsiai rinkitės šias unikalias erdves savo gyvenimui ar kūrybai. Ne veltui jas kadaise atrado ir pamėgo būtent menininkai – tikėtina, kad čia gyvena laisvesni, kūrybiškesni žmonės, kurių kasdienybė šiek tiek kitokia ir savotiškai žavi.
