Ar užteks pinigų?! Skambėjo mūsų galvose nuo pirmos iki paskutinės namo projektavimo dienos. O kai projektas sugulė ant popieriaus ir pateko į mūsų rankas, ši frazė iš minčių nuslydo ant liežuvio. Ar tilpsim į biudžetą?Tokios mintys aplanko kiekvieną statytoją. Juk norisi pasistatyti pigiai, bet kokybiškai, per daug neįlendant į skolas bankams ir giminėms, bet kad užtektų ir naujai buitinei technikai ar plačiaekraniui (per visą naują saliono sieną) televizoriui.
Mūsų pradinis planas buvo toks: parduodam butą ir už tuos pinigus pasistatom namo dėžutę, o vidaus įrengimui imam paskolą. Geras planas. Mum labai patiko.
Taigi reikėjo kuo greičiau įsitikinti, kad planas suveiks. Tačiau – kaip? Audžiau mintį susiskaičiuoti pati, bet sąmatos norėjome smulkios ir tikslios, o ne iš akies, tad žmonėms, praktiškai nemokantiems naudotis kokia skaičiavimo programa, šis darbelis pasirodė misija neįmanoma.
Kitas variantas: skelbti statybos darbų konkursą su sąmatomis ir taip po gabalą susidėlioti bendrą vaizdą. Tik, kad ilgi ir nuobodūs tie ieškojimai, o ir statybinės įmonės bei brigados neskuba nieko konkretaus pateikti, nes garantijų, kad bus pasirinkti irgi neturi. Pasispyrioję porą savaičių visgi nusprendėm paieškoti sąmatininko. Išsiunčiau užklausas keturiems – atrašė du. Kainos skyrėsi dvigubai. Atlikimo laikas taip pat. Nesigilinau, kodėl ir užsakėm pigesnį bei greitesnį variantą. Dokumentus padarė per dvi dienas, sumokėjom 60 eurų.
Iš tiesų, tai gavome dvi sąmatas: vienoje paskaičiuota maksimali namo ir gręžinio bei buitinių nuotekų kaina, kai darbus atlieka firma, o kitoje, kai statoma ūkio būdu. Skirtumas – apie 20 000 eurų. Į statybas ūkio būdu telpame su savo pinigais. Bet buitinei technikai pinigų, deja, nelieka. Na, svarbiausia, kad ant stogui pakanka. Taip pat gavome ir medžiagų poreikio žiniaraštį.
Taigi, kas man patiko sąmatoje ir kodėl rekomenduoju tokią susiveikti norintiems statytis ūkio būdu, bet nieko apie tai nenusimanantiems:
1. Išskirti visi statybų etapai (žemės darbai, pamatai, sienos ir pertvaros, perdangos, stogas ir t.t.) darbų eiliškumo tvarka.
2. Darbų ir išlaidų aprašymai pateikti taip pat jų eiliškumo tvarka. Galima tiksliai žymėtis, kas padaryta ir matyti, kas laukia, ką reikia suplanuoti bei kiek tai kainuos.
3. Išskirta, kiek kainuoja medžiagos, reikalingi mechanizmai ir darbo užmokestis. Žinoma, kainos nurodomos vidutinės, bet renkantis tiekėjus ar darbininkus toks orientyras yra labai reikalingas.
4. Smulkus medžiagų žiniaraštis su reikalingais kiekiais suskirstytas pagal medžiagų pobūdį (metalas, vamzdžiai, medžio gaminiai, santechninės medžiagos ir t.t.). Organizuojant darbus, lengviau susižiūrėti, kokių įrankių ir medžiagų reikės, pasidaryti pirkinių sąrašėlį.
5. Kainos pateikiamos su PVM ir be.
Nekalbu apie tai, kad tikslūs skaičiai tiesiog išsklaido nežinomybę ir įkvepia drąsos eiti pirmyn.
Ir pabaigai dar viena gera istorija. Augusto dėdė Audrius – labai išmintingas žmogus, ekonomistas ir pinigų šiaip sau nemėto – praktiškai ką tik pasistatė trijų butų namą sau ir savo vaikų šeimoms. Ruošdamasis statyboms jis paskelbė konkursą statybininkams, kurie pateikė savo sąmatas. Kai išsirinko tinkamiausius, pasisamdė sąmatininką, kuris taip pat padarė savo skaičiavimus. Tuomet jis suorganizavo susitikimą su rangovais, sąmatininku ir techniniu prižiūrėtoju (ir savimi, žinoma), sąmatos aptarimui. Per derybas buvo gerokai pakoreguotos kainos ir galiausiai dėdė Audrius sutaupė, jo teigimu, apie keliolika tūkstančių eurų. Ar mums teks daryti tokias derybas – nežinia, bet sprendimu užsisakyti sąmatos paskaičiavimą visiškai nesigailiu ir tikiu, kad ji ir ateityje mums palengvins galvos skausmą dėl statybų.
O kaip Jūs skaičiavote savo namo sąmatą?
Šaltinis: Julija Jakimavičienė, Namaigyvenimui.blogspot.lt
