Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei septyni milijardai žmonių. Ir absoliuti dauguma jų gyvena miestuose. Žmonės migruoja į didmiesčius dėl darbo galimybių ir patogesnio gyvenimo galimybės. Tačiau, ar tikrai šiuolaikiniuose megapoliuose taip jau patogu gyventi? Tiesa yra tokia, kad didžiausiuose pasaulio miestuose jau ima trūkti vietos. Todėl nieko keisto, kad šiandien daug kur sparčiai populiarėja mikro-butai.
„Kyosho jutaku“ menas
Tokijas jau seniai garsėja kaip vienas brangiausių miestų visame pasaulyje. Nepaisant to, miestas nuolatos auga – jame nori gyventi vis daugiau žmonių. Skaičiuojama, kad miesto teritorijoje šiandien gyvena 38,5 milijono žmonių. Visgi pats Tokijo plotas beveik nesikeičia, todėl nieko keisto, kad žmonės dažnai renkasi vadinamuosius mikro-butus.
Tad būtinybė pasiūlyti žmonėms tokias mažas, bet tuo pačiu ir komfortabilias, gyvenamąsias erdves, verčia Japonijos architektus pasitelkti visą savo išmonę. Ir jiems tai puikiai sekasi. Šalyje net susiformavo vadinamoji „kyosho jutaku“ kultūra. Šiais žodžiais kaip tik ir apibūdinami minimalių išmatavimų namai bei butai. Žvelgiant į geriausius „kyosho jutaku“ pavyzdžius, visiškai nekyla minčių, kad šiose vietose gyvenantys žmonės galėtų jausti diskomfortą. Atvirkščiai, šios erdvės atrodo labai patraukliai.
Nenuostabu, kad japonų patirtį jau bando perimti ir kitos šalys. Tokijas su savuoju „kyosho jutaku“ pasiūlė išeitį, kaip miestui galima ir augti gyventojų skaičiumi, ir tuo pačiu nesiplėsti plotu. Puikus pavyzdys yra Niujorkas, kuris jau pradeda statyti ištisus mikro-butų daugiaaukščius.
Honkongiečiai gyvena sąlygomis, kurios gali atrodyti neįmanomos
Jeigu Tokijo architektai miestiečiams gali pasiūlyti mikro-butus, kuriuose miela gyventi, tai honkongiečiai apie tokią galimybę kol kas tik svajoja.
Honkongas yra vienas tankiausiai apgyvendintų miestų visame pasaulyje. Žmonės čia migruoja visų pirma dėl pragyvenimo lygio, kuris šiame pusiau mieste, pusiau atskiroje valstybėje yra pastebimai aukštesnis nei likusioje Kinijoje.
Visgi didžioji Honkongo dalis yra saloje, todėl čia nėra net ir praktinių galimybių miestui plėstis ir žmonės privalo gyventi itin susispaudę. Tūkstančiai žmonių priversti gyventi butuose, kurių plotas nesiekia net 4 kv.m. Vien skaitant tai gali apimti klaustrofobija.
Honkongo verslininkai tik dabar pradeda ieškoti išeičių, kurios leistų pasiūlyti žmonėms padorias gyvenimo sąlygas už palyginti mažą kainą. Naujausia tendencija tampa esamų didesnių butų pertvarkymas į kelis atskirus. Pavyzdžiui, iš 75 kv.m. buto padaromoms keturios 18 kv.m. erdvės. Žinoma, net ir tai yra labai mažai, bet tokiame plote jau įmanoma sukurti padorias sąlygas gyvenimui.
Paryžius irgi bando pasitelkti fantaziją
Apgyvendinimo problemos pastebimos ne vien Azijoje. Europoje jos irgi egzistuoja. Paryžių daugelis laiko savo svajonių miestu, bet ir jame gyventi sau gali leisti tik nedaugelis. Kainos čia paprasčiausiai yra per didelės. Todėl pastaruoju metu Paryžiuje irgi itin populiarėja mikro-butai, kurie suteikia visas reikalingas gyvenimo sąlygas už palyginti mažą kainą.
Paryžiuje atsiranda vis daugiau butų, kurių plotas vos viršija 9 kv.m. Tai yra minimalus Prancūzijos įstatymų leidžiamas butų plotas. Tokiose patalpose yra tik tai, kas būtina: lova, buitinė technika, kėdė. Tačiau net ir už tai gyventojams neretai tenka suploti po 500 eurų per mėnesį.
Panašiai, kaip ir Japonijoje, Paryžiaus architektai bando iš šios situacijos išspausti maksimumą ir turimas erdves išnaudoti kaip įmanoma efektyviau ir subtiliau. Kai kurie Paryžiaus mikro-butai netgi primena vietas, kuriose iš tikrųjų norėtųsi gyventi.
