Nuo 2016 m. lapkričio 1-osios įsigaliojo sykį atidėtas reikalavimas naujai statomiems pastatams atitikti A arba aukštesnę energinę klasę. Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka siekiama mažinti energijos suvartojimą ir skatinti naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Ilgalaikėje perspektyvoje tai padėtų spręsti klimato kaitos problemas, mažinti importuojamos energijos kiekį, didinti šalies energetinę nepriklausomybę. Apie tai, kuo pasižymi energiškai efektyvūs namai, kaip jie projektuojami ir statomi, kalbėjomės su Kauno technologijos universiteto Pastatų energinių sistemų katedros lektore Jurgita Černeckiene ir UAB „Ekie namas“ vadovu Žilvaru Čipliu.
Ko reikia, kad pastatas pasiektų A energinę klasę?
Remiantis statybos techniniais reglamentais, A klasės pastatas yra mažai energijos sunaudojantis pastatas. Pastato atitiktis reikalavimams nustatoma įvertinus savituosius šilumos nuostolius, energijos sąnaudas pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, įvertinant dėl palankios pastato orientacijos gaunamą saulės energiją ir šildymo sistemos efektyvumą.
Viena svarbiausių A klasės pastato savybių – sandarumas. Pabaigus statybas akredituotos laboratorijos turi patikrinti, ar įgyvendinti pastato sandarumo reikalavimai.
Papildomas dėmesys skiriamas ilginiams šilumos tilteliams ir pertvarų bei tarpaukštinių perdangų šiluminėms savybėms, kai šios atitvaros skiria pastato dalis su atskira šiluminės energijos apskaita arba autonominėmis šildymo sistemomis.
Statant namą svarbi kiekviena grandis
Reikalavimu statyti aukštos energinės klasės namus siekiama ne tik mažesnio neigiamo poveikio aplinkai, bet ir geresnės gyvenimo kokybės. „Dėl aukštų sandarumo rodiklių A klasės namą pigiau eksploatuoti, jo geresnis mikroklimatas, jis ilgaamžiškas, o izoliavus šilumos tiltelius ir užtikrinant tinkamą vėdinimą, mažėja rasojimo, pelėsio susidarymo tikimybė“ – privalumus vardija Ž. Čiplys.
Norint pasiekti A energinę klasę, labai svarbi darbų kokybė – atliekant statinio sandarumo testą yra tikrinama, ar nė viename statybos etape nepalikta broko, „skylių“. Klaidos, paliktos įrengiant pamatus, sienas, stogą, ar santechnikos, elektros, ventiliacines sistemas trukdys pasiekti reikiamą statinio sandarumą. Pašnekovų teigimu, viskas prasideda nuo tinkamai parengto projekto.
„Labai svarbu tai, kad A klasės pastato energinis efektyvumas būtų suplanuotas projektavimo etape ir klaidos ištaisytos dar popieriuje. Pastato energiniam efektyvumui turi būti skiriama ne mažiau dėmesio nei architektūrinei daliai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas yra vienas iš esminių tokio pastato reikalavimų“ – pabrėžia KTU lektorė, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertė J. Černeckienė.
Projektuotojas turi numatyti tinkamą langų skaičių ir jų orientavimą – kuo daugiau langų turi būti atgręžta į pietus, kad maksimaliai išnaudotume saulės energiją. Tiesa, langų negali būti pernelyg daug, nes pro juos pastatas praranda daug šilumos. Kuo didesnė langų, sienų, durų ir stogo šiluminė varža – tuo efektyviau namas vartoja energiją.
Tiesa, skeptikai pridurtų, kad vasarą į pietūs orientuoti langai atneštų daugiau žalos nei naudos. Išgelbėti iš padėties gali ne tik kondicionierius, bet ir šešėlio sukūrimas. Tuo tikslu projektuojami specialūs stogeliai, apsaugantys nuo tiesioginės saulės spindulių. Projektuojant juos atliekami tikslūs matavimai, pagal kuriuos nustatoma, kokio dydžio ir aukščio stogeliai geriausiai apsaugotų namą nuo perkaitimo.
Nors teoriškai A klasės namuose rekuperacinė sistema neprivaloma, realybėje toks namas be jos sunkiai įsivaizduojamas. Rekuperatorius užtikrina efektyvų namo vėdinimą, kai iš patalpos išeinantis šiltas oras sukauptą energiją atiduoda įeinančiam orui. Jis užtikrina šviežią orą namo viduje.
„A klasės pastatuose paprastai įrengiamas mechaninis vėdinimas. Tokiu atveju rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis nei 0,65, o ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis – neviršyti 0,75 Wh/m³“, – sako Jurgita Černeckienė.
Efektyvumo siekis gali riboti architekto laisvę
Kaip atrodo tipinis A klasės namas? Ar namo architektūra ką nors lemia? „Žinoma“, – atsako Ž. Čiplys. – „Kuo sudėtingesnė statinio architektūra, tuo sunkiau įgyvendinti A klasės reikalavimus – atsiranda daugiau šilumos tiltelių, sunkiau pasiekti norimo sandarumo, ypač jei stogas – sudėtingo reljefo. Natūralu, kad norint įgyvendinti kūrybinę viziją ir pasiekti to paties energinio efektyvumo, statybų kaina gerokai išaugs.“
„Vienas iš A klasės namų trūkumų – kad dėl poreikio įrengti storesnes atitvaras mažėja naudingasis vidaus plotas, lyginant su tokio pat ploto žemesnės klasės pastatais“, – sako J. Černeckienė. – „Taip pat gali būti šiek tiek apribota architekto laisvė, nes sudėtingesni architektūriniai sprendiniai gali neigiamai veikti pastato energinį efektyvumą.“
Taigi, A klasės namą projektuojantis architektas turėtų laikytis rekomendacijų, padedančių lengviau ir efektyviau pasiekti A klasę. Pavyzdžiui, nustatyta, kad projektuojant kubo formos pastatą pasiekiamas geriausias atitvarų ir grindų santykis, lemiantis mažesnį suvartojamos energijos kiekį, priešingai nei, pavyzdžiui, projektuojant L formos, į ilgį ištęstą ar sudėtingos architektūros, daug kampų turintį pastatą. Tiesa, namo dydžiui apribojimų nėra – didžiuliame name nėra sunkiau pasiekti energinio efektyvumo reikalavimų nei mažame.
Statyba gali brangti, bet kokybinis šuolis – akivaizdus
Jau keletą metų energiškai efektyvius namus projektuojančios bendrovės „Ekie namas“ direktoriaus Ž. Čiplio teigimu, pasiruošti naujiems reikalavimams buvo skirta pakankamai laiko. Į ateitį žvalgosi ir užsakovai – didžioji dalis įmonės klientų prašo suprojektuoti jau nebe A, o dar aukštesnės ar pačios aukščiausios (A+ ir A++) klasės namus. Vis dėlto, turi praeiti kažkiek laiko, kol rinka prisitaikys prie naujų reikalavimų. Kol kas dar trūksta visapusiškai į minėtus reikalavimus įsigilinusių specialistų, todėl galima tikėtis aukštesnės projektavimo ir statybų paslaugų kainos. Kita vertus, aukštesni statinių kokybės reikalavimai turėtų „atsijoti“ rinką nuo nekvalifikuotų paslaugų teikėjų, taigi, galiausiai nauda vis viena bus vartotojo pusėje.
„Statybų rinka žengė didelį žingsnį kokybės link. Manau, kad pradžioje tai kels sunkumų, tačiau kartu paskatins architektus ir statytojus domėtis naujovėmis statybinių medžiagų ir technologijų srityje. Galbūt sumažės nekokybiškai darbus atliekančių rangovų, bet statybos sektoriui ir statytojams tai ilgainiui išeis į naudą“, – pastebi Jurgita Černeckienė.
„A klasės namas gali būti brangesnis dėl to, kad kokybiškiems darbams atlikti reikalingi kvalifikuoti darbuotojai, kurie galbūt kartais linkę „užsiprašyti daugiau“. Didesnius kaštus lemia ir dokumentai. Suprojektavus pastatą dėl šventos ramybės primygtinai rekomenduojame gauti pastato projekto energetinio naudingumo pasą. To nepadarius, jeigu sertifikavimo įmonė nustatytų, kad jis neatitinka A klasės reikalavimų, tiek užsakovas, tiek statytojas patirtų didelių problemų ir nuostolių.“
Nors kai kurie ekspertai teigia, kad dėl pigesnių šildymo kaštų A klasės namas turėtų atsipirkti per keletą metų, kalbinti pašnekovai sako, kad tai didele dalimi priklauso nuo pastato architektūros, dydžio ir pasirinkto šildymo būdo. Vis dėlto, J. Černeckienė pastebi, kad pasistačiusieji A klasės namus greitai pajus ekonominę naudą: „Pastatų eksploatacija sudaro didelę pastato gyvavimo ciklo sąnaudų dalį. Aukštos energinio naudingumo klasės pastatų eksploataciniai kaštai kelis kartus mažesni nei žemo energinio naudingumo pastatų. Apskritai, ekologinės gyvensenos atsiperkamumą įvertinti sunku, dažnai nauda būna netiesioginė. Tai būtų tas pats, kaip klausti: „Per kiek laiko atsiperka ekologiškų daržovių naudojimas?“
