Noras žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis daugelį skatina kurti vis išmanesnius namus. Įsigyti modernūs įrenginiai ir daiktai ne tik palengvina buitį, padeda sutaupyti laiko, praturtina laisvalaikį ir taip pagerina gyvenimo kokybę, bet ir išaugina namų turto vertę. Tačiau kartu su ja išauga ir gyventojų patiriamos žalos – daugiau nei tris ketvirtadalius jų sudaro modernių pirkinių dūžiai.
Dūžiai ir vagystės
Kaip rodo ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ sukaupti duomenys, naujų ir modernių daiktų savininkai nuostolius dažniausiai patiria šiems nukritus ir sudužus. Bendrovės žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas pasakoja, kad tokios žalos sudaro net 80 proc. visų žalų, kurias užregistruoja išmanių ir modernių pirkinių savininkai. Nesėkmingai susiklosčius aplinkybėms, brangūs mobilieji telefonai, planšetiniai ar nešiojamieji kompiuteriai dūžta išslydę iš rankų ar nukritę nuo stalų. Televizorių ekranai skyla po to, kai netyčia užkliudyti krenta nuo spintelių, o kaitlentės – kuomet ant jų užkrenta į aukščiau esančią lentyną dedami arba nuo jos paimami daiktai.
Likusi žalų dalis – vagystės. Į namus įsibrovusiems ilgapirščiams po ranka dažniausiai pakliūva nedideli ir lengvi, bet pakankamai vertingi daiktai, tokie kaip išmanieji mobilieji telefonai, kompiuteriai ir fotoaparatai. Kartu su jais piktavaliai dažnu atveju išsineša ne tik tradiciniu grobiu laikomus papuošalus ar grynuosius pinigus, bet ir modernią žvejybos įrangą ar netgi brangius naujo modelio dviračius.
Tiek vagystės, tiek ir dūžio atveju žalos dydis, žinoma, priklauso nuo daiktų naujumo ir vertės. Jis gali svyruoti nuo kelių dešimčių eurų, kuomet nukritęs sudūžta telefonas, iki dešimčių tūkstančių, kuomet namuose „pašeimininkauja“ vagys. Tiesa, modernėjant daiktams, keitėsi vagysčių stilius. Jei anksčiau vagys išsinešdavo televizorius, muzikinius centrus, stacionarius kompiuterius, tai dabar ši technika lieka nepaliesta. Taip yra todėl, kad ją kur kas sunkiau išnešti, paslėpti ir realizuoti, nei nedidelius, tačiau vertingus prietaisus.
Patys svarbiausi patarimai
Sumažinti aukščiau aprašytų situacijų tikimybę arba jų metu patiriamą žalą gali padėti kelios priemonės. Pirmoji ir pati svarbiausia – atidumas: pravartu atsargiau elgtis su naujais pirkiniais. Taip pat – pasidaryti atsargines kompiuteriuose ar telefonuose laikomų duomenų kopijas. Tuomet nesėkmės atveju neteks jaudintis negrįžtamai juos praradus.
Antra, savo klientams visuomet patariame pasirūpinti tvirtomis namų durimis, o gyvenantiems pirmame aukšte – ant plastikinių langų sumontuoti apsaugas, kurios apsunkina jų atidarymą iš lauko pusės. Trečia veiksminga priemonė – signalizacija sujungta su apsaugos kompanijos sistemomis. Ji neleidžia įsilaužėliams ramiai šeimininkauti svetimuose namuose – matydami signalizacijos pultą, jie čiumpa pirmus pasitaikiusius daiktus ir neturės laiko ieškoti pačių vertingiausių.
Tiesa, svarbu pastebėti ir tai, kad sparčiai tobulėjant technologijoms modernūs prietaisai ir įrenginiai gali nuvertėti net per vieną dieną. Jei pirkote prietaisą vieną dieną, o kitą dieną gamintojas pristatė naują modelį ir sustabdė senojo gamybą, jūsų pirkinys iškart gali prarasti dalį savo vertės. Taip yra todėl, kad paklausa senesniam modeliui sumažėja, o naujajam žaibiškai ūgteli.
Vertės pokyčiai labai priklauso nuo dviejų modelių skirtumo. Apskritai, didžiosios kompanijos gaminamų prietaisų modelius stengiasi atnaujinti maždaug kas metus. Tokiu atveju įrenginys per šį laikotarpį netenka vidutiniškai maždaug 20 proc. savo vertės. Tai reiškia, kad atsitikus įvykiui, draudimas (įvertinus daikto nuvertėjimą) gali kompensuoti tam tikrą dalį nuostolių arba kompensuoti išlaidas, patirtas atstatant daikto būklę į pradinę, tačiau jos nepagerinant. Jei tokio paties daikto rinkoje nebėra, ieškomas analogas, ir atlyginama pagal jo kainą.
