Aplinkos ministras patvirtino naują statybos techninį reglamentą „Statybinė klimatologija“, kuris nustato klimatinių parametrų statistines charakteristikas, būtinas teritorijų planavimui, statinių projektavimui ir statybai. Naujasis reglamentavimas leis projektuojant įvertinti tinkamas apsaugos priemones nuo neigiamo klimato kaitos poveikio ir atsižvelgti į regiono klimatinę specifiką.
Naujajame reglamente pateikti klimatiniai duomenys bus naudojami planuojant teritorijas, projektuojant statinius, jų konstrukcijas, šildymo, kondicionavimo, vėdinimo ir kitas inžinerines sistemas, vandentiekio, elektros perdavimo linijas, bei statinių orientacijai parinkti, gyvavimo trukmei apskaičiuoti, statybos produktams įvertinti.
Taip pat vėjo, sniego, lietaus apkrovoms apskaičiuoti bei įvertinti šilumos nuostolius dėl lauko oro infiltracijos per pastatų išorines atitvarines konstrukcijas.
Reglamentas bus privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, statinių naudotojams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas.
Lietuvos klimato duomenys apskaičiuojami įvertinus oro temperatūrą ir drėgnį, vėjo kryptį ir greitį, kritulių kiekį, sniego dangos storį, apledėjimą (apšalą), dirvožemio temperatūrą bei atmosferos reiškinius.
Šiuos duomenis apdorojo ir pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai, daugiausia remdamiesi 1991–2020 m. laikotarpio stebėjimais.
Kodėl keičiasi statybos normos?
Lietuvoje vykstantys klimato pokyčiai yra neatsiejama viso Žemės rutulio klimato sistemoje vykstančių procesų dalis – tiek globalūs klimato pokyčiai, tiek padariniai, jau dabar jaučiami ir Lietuvoje.
Pavyzdžiui, vidutinė metinė oro temperatūra, lyginant skirtingus laikotarpius, Lietuvoje išaugo net 1,2 laipsnio, 1961–1990 m. siekė 6,2 °C, o 1991–2020 m. – jau 7,4 °C. Nors vidutinis metinis kritulių kiekis išaugo nežymiai (3 proc.), nuo 675 iki 695 mm, tačiau daugėja atvejų, kai per labai trumpą laiką iškrenta gausių kritulių.
Maksimalus dirvožemio įšalimo gylis, galimas vieną kartą per 50 metų, Vilniuje sumažėjo nuo 170 iki 124 cm, o Biržuose nuo 154 iki 99 cm.
Įvairūs pavojingi hidrometeorologiniai reiškiniai (smarkūs lietūs ir dėl jų kylantys poplūdžiai, stiprūs vėjai, kruša, sausros ir kt.) pridaro vis daugiau nuostolių, todėl būtina užtikrinti, jog projektuojami statiniai jau būtų pritaikyti atsižvelgiant į dabartinį ir būsimą Lietuvos klimatą.
Šis statybos techninis reglamentas pakeitė 1994 m. patvirtintas statybos normas „Statybinė klimatologija“.
Jame atnaujintos Lietuvos klimato normos, todėl nauji statiniai bus atsparesni ekstremaliems hidrometeorologiniams reiškiniams, nes bus projektuojami pagal naujausius duomenis.
