Pirmosiomis sausio savaitėmis Lietuvą kausčiusi žiema, panašu, bent trumpam atsitraukia. Sinoptikai prognozuoja, kad šią savaitę termometrų stulpeliai balansuos ties nuliu, laukia lijundra ir atlydis ir varvekliai.
Nors vairuotojai lengviau atsikvėps dėl valomų kelių, draudikai ir teisininkai įjungia pavojaus signalą. Būtent staigus temperatūros šuolis yra pavojingiausias namų savininkams ir pėstiesiems. Tirpstantis sniegas tampa „sunkiaatlečiu“, galinčiu sugriauti stogus, o nekontroliuojami varvekliai užtraukia tūkstantines baudas.
Sniego fizika: kodėl tirpsmas pavojingesnis už pūgą?
Draudimo bendrovės ERGO Žalų departamento vadovas Gytis Matiukas pastebi, kad gyventojai dažnai atsipalaiduoja pamatę pliusinę temperatūrą, tačiau būtent dabar grėsmė turtui išauga.
„Šiemet fiksavome ne vieną gausaus sniego ir šalčių sukeltą žalą, tačiau staigus atlydis taip pat gali pridaryti nuostolių. Sunkesnis tirpstantis sniegas ar papildomas svoris dėl šlapdribos gali lemti padidėjusį slėgį, dėl kurio stogai ir kiti paviršiai gali įlūžti“, – sako G. Matiukas.
Eksperto teigimu, ypač kenčia lengvesnės konstrukcijos:
- Šiltnamiai;
- Pavėsinės;
- Lietvamzdžiai;
- Atviri balkonai.
Jau fiksuoti atvejai, kai didelė sniego masė tiesiog sulaužė gyventojų turtą, o šalčiai nepataisomai pažeidė lauko duris.
„To dar nepadariusieji turėtų nusikasti sniegą nuo stogų, atvirų balkonų ir kitų konstrukcijų. Sniegą reikėtų nusikasti reguliariai, nelaukiant, kol jo susikaups daug“, – pataria specialistas.
Taip pat nereikėtų skubėti slėpti sniego kastuvų – prognozuojamos permainingos sąlygos (sniegas, lietus, šaltis) reiškia, kad situacija kiemuose keisis kasdien.
Nuostoliai auga: vidutinė žala – beveik 800 eurų
Statistika rodo, kad ši žiema jau kerta per gyventojų kišenes skaudžiau nei pernai.
„Šiemet su sniegu ir šalčiais susijusių įvykių metu klientai jau patyrė virš 20 tūkst. eurų nuostolių. Vidutinis žalos dydis siekė 780 eurų ir buvo 15 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu“, – skaičiuoja G. Matiukas.
Pasitaiko ir kuriozinių, tačiau brangiai kainuojančių situacijų – pavyzdžiui, užfiksuotas atvejis, kai chuliganiškai mesta sniego gniūžtė išdaužė namo durų stiklo paketą.
Tačiau pati didžiausia grėsmė dabar – krentantys varvekliai. Šiemet jau fiksuotas draudžiamasis įvykis, kai nuo stogo atskilęs ledo luitas apgadino automobilį.
Teisininko įspėjimas: kas mokės už apgadintą automobilį?
Čia prasideda dalis, kurią privalo žinoti kiekvienas nekilnojamojo turto savininkas ar administratorius. Jei manote, kad varvekliai yra „gamtos stichija“, už kurią niekas neatsako – klystate.
Teisės firmos „Sorainen“ nekilnojamo turto ir statybų teisės ekspertas Simonas Šlitas pabrėžia griežtą taisyklę: už pastato priežiūrą atsakingi asmenys atsako ir už tai, kas nuo to pastato nukrenta.
- Daugiabučiuose. Atsakinga namą administruojanti įmonė arba bendrija.
- Komerciniuose pastatuose. Savininkai arba nuomininkai.
- Individualiuose namuose. Patys savininkai.
„Nuostolių ar sveikatos sužalojimus dėl nuo stogų krentančių varveklių ar sniego patyrę asmenys turi teisę siekti žalos atlyginimo. Apsidraudusiems žalą atlygina draudimo bendrovės, o pastarosios vėliau regresu siekia atgauti sumą iš pastato administratoriaus ar savininko“, – teisinį mechanizmą aiškina S. Šlitas.
Baudos gali siekti 3000 eurų
Tai reiškia, kad jei jūsų namo varveklis apgadins kaimyno „Mercedes-Benz“, draudimas kaimynui sumokės, bet vėliau tą sąskaitą pateiks jums. Maža to, už netvarką gresia ir administracinės baudos.
„Už netinkamą pastato priežiūrą gali būti skiriamos baudos. Juridiniams asmenims jos gali siekti iki 3000 eurų, o įmonių vadovams ar atsakingiems darbuotojams – iki 300 eurų. Tad svarbu susiformavusius varveklius kuo skubiau pašalinti, o pavojingas vietas atitverti“, – pažymi teisininkas.
Ką daryti pėstiesiems ir vairuotojams?
Kol pastatų savininkai rūpinasi stogais, pėstiesiems rekomenduojama saugoti save patiems. G. Matiukas pataria laikytis paprastos taisyklės:
- Žvilgsnis aukštyn: Prieš eidami palei pastatą, pakelkite galvą. Jei matote varveklius ar sniego „kepures“, eikite kita gatvės puse.
- Saugus parkavimas: Nestatykite automobilių arti namų sienų, ypač senamiestyje, kur stogai dažnai būna šlaitiniai.
- Atsargiai – plikledis: Tirpstantis ir vėl užšąlantis vanduo šaligatvius paverčia čiuožykla, tad artimiausiomis dienomis traumų tikimybė išlieka didelė.
4 klaidos, kurių ekspertai ragina nedaryti
Kad išvengtumėte nuostolių atlydžio metu, G. Matiukas ir S. Šlitas išskiria pagrindinius „ne“:
- Nelaukite savaitgalio. Sniegą nuo stogų, šiltnamių ar pavėsinių valykite dabar. Atlydžio metu sniegas sunkėja akimirksniu, todėl laukti „kol nutirps pats“ – tiesiausias kelias į stogo remontą.
- Neslėpkite kastuvų. Nors orai šyla, prognozuojama lijundra ir šaltis reiškia, kad kieme gali susidaryti ledas, kurį reikės skaldyti ar barstyti.
- Neparkuokite arti sienų. Net jei atrodo, kad stogas švarus, vėjas gali nupūsti likusį ledą. Automobilį statykite bent kelių metrų atstumu nuo pastato.
- Neignoruokite kaimynų stogų. Jei matote pavojų ant kaimyninio pastato – geriau aplenkite jį dideliu lanku, nei rizikuokite eiti po kabančiais varvekliais.
Svarbu žinoti. Jei jūsų turtas buvo apgadintas (pvz., nukrito varveklis ant mašinos), būtinai užfiksuokite įvykį nuotraukomis, kvieskite policiją (jei tai automobilis) arba namo administratorių ir kreipkitės į draudimą. Turėdami įrodymus, galėsite reikalauti žalos atlyginimo iš pastato valdytojo.
