Praėjusį mėnesį elektrą gaminančių vartotojų skaičiui Lietuvoje perkopus 100 tūkst. ribą, gyventojų susidomėjimas savarankiška elektros energijos gamyba iš saulės toliau auga. Pasak rinkos ekspertų, nors daugiausia vartotojų – 64 tūkst. – elektrą gamina ant namų stogų įrengtose saulės elektrinėse, sparčiai populiarėja energijos gamyba saulės parkuose. Tokių vartotojų skaičius, Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, šiuo metu siekia apie 36 tūkst. Taigi, kokie abiejų saulės energiją gaminančių būdų privalumai ir trūkumai?
Pasak energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovo Manto Kavaliausko, valstybei siekiant per artimiausius šešerius metus pasiekti 300 tūkst. gaminančių vartotojų skaičių, elektros gamyba bus aktyviai skatinama tiek privačiose saulės elektrinėse, tiek saulės parkuose.
„Daugiau nei pusė šalies būstų sudaro butai, todėl nutolusių gaminančių vartotojų skaičius ilgainiui, tikėtina, pradės lygintis ar net pralenks individualių saulės elektrinių savininkus. Aišku, abu gamybos modeliai turi savų privalumų ir trūkumų, kuriuos būtina žinoti gyventojams, svarstantiems prisijungti prie gaminančių vartotojų gretų“, – sako įmonės atstovas.
Pagrindiniai saulės elektrinių privalumai ir trūkumai
„Elektrum Lietuva“ atstovo teigimu, pastaraisiais metais rekordiniu greičiu augusį saulės elektrinių populiarumą lėmė kompleksinės priežastys, svarbiausios iš jų – neapibrėžta ekonominė situacija, skatinusi ieškoti efektyvių sprendimų išlaidoms mažinti, mažėjančios pačios įrangos kainos bei siekis užtikrinti energetinę nepriklausomybę, kuris itin suaktyvėjo po 2022 m. energijos išteklių krizės.
Anot M. Kavaliausko, svarbiausias tiek saulės elektrinių, tiek nutolusių saulės parkų privalumas – jie gali garantuoti mažesnes elektros sąskaitas ir sumažinti priklausomybę nuo dinamiškai kintančių elektros kainų. Žinoma, pradinė investicija į saulės gamybą gali būti nemaža, bet vėlesnės išlaidos yra pakankamai subalansuotos, todėl tai garantuoja gana greitą atsiperkamumą.
„Jei yra įmanoma, gyventojai dažniausiai renkasi saulės elektrinių sprendimą, nes jis suteikia galimybę saulės energiją naudoti momentiškai. Skirtingai nuo individualių elektrinių, saulės parkų atveju vartotojai neturi galimybės gaminamos elektros naudoti momentiškai, kadangi pastarieji yra prijungiami prie ESO tinklų ir iš jų elektra atkeliauja iki vartotojo. Už tai ESO mokamas vadinamasis pasaugojimo mokestis“, – sako M. Kavaliauskas.
Visgi jis atkreipia dėmesį, kad gyventojai, nusprendę prisijungti prie gaminančių vartotojų gretų ir įsirengti saulės elektrinę, paprastai turi vienintelę galimybę – savo pastato stogą, kuris gali neatitikti visų reikalavimų, keliamų saulės elektrinei įsirengti. Kitas galimas sprendimas – turint vietos kieme, elektrinę įsirengti šalia namo, bet dažnai tam galimybės būna ribotos, be to, toks sprendimas šiek tiek brangesnis.
„Taip pat derėtų nepamiršti, jog norint pasistatyti nuosavą saulės elektrinę reikia žengti nemažai žingsnių: įsivertinti savo stogą ar žemės sklypą, ar jie bus tinkami statyboms, išsirinkti patikimą rangovą, įrangą, įsivertinti savo elektros įvado galimybes prijungti saulės elektrinę, fiziškai įrengti elektrinę, pateikti rangovo deklaraciją. Tad atidus pasiruošimas yra būtinas, siekiant efektyvaus rezultato”, – teigia jis.
Tuo tarpu įsigyjant saulės parko dalį dokumentacijos tvarkymu užsiima parko vystytojas. Be to, nutolusi saulės gamyba yra tinkamas sprendimas klientams, neturintiems saulės elektrinės įrengimui tinkamo stogo ar sklypo „Pasirinkus šį generacijos būdą vartotojas turi mažiau kasdienių įsipareigojimų. Jam nereikia rūpintis saulės parko priežiūra, nes už ją atsakingas vystytojas. Jis įsipareigoja patiekti klientui minimalų elektros energijos kiekį, kai įsirengus nuosavą saulės elektrinę gamybos apimtys yra nepastovios ir priklauso nuo oro sąlygų bei dienos laiko. Galiausiai, sklypai saulės parkams parenkami taip, kad užtikrintų didžiausią elektros gamybą, o įsigijęs jau veikiančio parko dalį gyventojas neturi laukti generacijos pradžios“, – sako ekspertas.
Greitesnį atsiperkamumą lemiantys veiksniai
Neapsisprendžiantiems, kokia elektrinė – nutolusi ar įrengta ant namo stogo – yra finansiškai patrauklesnė investicija, M. Kavaliauskas teigia, kad nors jų atsipirkimo laikotarpis skiriasi nežymiai, būtina įvertinti individualias sąlygas.
„Elektrinėms saulės parkuose, siekiant užtikrinti maksimalią energijos gamybą, yra parenkama orientacija pietų kryptimi, pati įranga nuolat prižiūrima ir aptarnaujama, kad generacija būtų optimali. Tuo tarpu namo stogo kryptis, ant kurios įrenginėjama saulės elektrinė, gali būti ne pati tinkamiausia, o tai tiesiogiai lemia mažesnį gamybos efektyvumą. Žinoma, elektrinė, įrenginėjama ant stogo, šiuo metu yra kiek pigesnė alternatyva, tačiau galutiniame rezultate, vertinant kainos ir gamybos santykį, atsiperkamumo rodiklis yra panašus“, – teigia jis.
Svarstantiems apie saulės parko dalies įsigijimą, M. Kavaliauskas pataria pasidomėti parko efektyvumu, nes šis rodiklis daro tiesioginę įtaką vartotojo išlaidoms. Pavyzdžiui, jei saulės parko plėtotojas garantuoja itin didelę saulės elektros gamybą iš vieno kilovato, bendrai įsigyjamas kilovatų kiekis bus mažesnis. Mažės ir saulės parko aptarnavimo mokestis, kuris taip pat skaičiuojamas per kilovatą, tad investicija atsipirks greičiau.
„Jei elektrinė yra mažiau efektyvi, kilovatų reikės daugiau, atitinkamai tai vartotojui kainuos brangiau. Pavyzdžiui, „Elektrum Lietuva“ parkuose naudojami didelio galingumo dvipusiai moduliai gamina elektros energiją ne tik iš tiesioginės saulės šviesos, bet ir iš atspindėtos nuo žemės. Tai reiškia, kad dvipusis modulis prie tinkamų sąlygų gali pagaminti iki 20 proc. daugiau elektros energijos nei tokios pačios galios standartinis vienpusis modulis“, – sako jis.
Tuo atveju, jei nusprendžiama tapti nutolusiu gaminančiu vartotoju, M. Kavaliauskas pataria atsižvelgti į energijos gamybos pradžios datą – saulės moduliai elektrą gamina visus metus, tačiau šiltuoju metų sezonu, kovą–rugsėjį, jos sugeneruoja gerokai daugiau. Vadinasi, jei saulės parkas pradės dirbti rudenį, vartotojas elektros pasigamins mažiau ir neišnaudos visų metų saulės ciklo, praras efektyviausią laikotarpį.
M. Kavaliauskas priduria, kad investicijų į saulės energetiką atsiperkamumą greitina Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) finansinės paskatos – skaičiuojama, kad vartotojui per mėnesį suvartojant 400 kWh elektros, saulės parko atsiperkamumo laikotarpis gali siekti 5 metus, o pasinaudojus APVA parama – per kiek daugiau nei 3,5 metų. Per panašų laikotarpį gali atsipirkti ir investicija į saulės elektrinę, tačiau tikslus terminas priklauso nuo jos įrengimo sąlygų – stogo nuolydžio, jo krypties ir kt.
„Bet kokiu atveju, tapimas gaminančiu vartotoju gyventojams apsimoka dėl to, kad vartodami tiek saulės parkų, tiek individualių saulės elektrinių pagamintą elektrą jie ženkliai sutaupo. Mūsų skaičiavimais, tapus gaminančiu vartotoju išlaidos elektros energijai gali sumažėti apie 70–80 proc.“, – apibendrina jis.
