Neretai sodams pakenkia vėlyvosios šalnos. Ir apsaugoti žydinčius vaismedžius nuo jų sunku. Rekomenduojama orams atšalus kurti laužus, deginti įvairias atliekas, bet tai padaryti ne taip jau paprasta. Lengviau ryte, po šalnos vaismedžius apipurkšti vandeniu, tada žiedai atsigauna ir mažiau nukenčia.
Labai svarbus šio meto darbas yra obelų ir kriaušių perskiepijimas. Perskiepijami menkaverčiai, prastų veislių vaismedžiai. Nedideli vaismedžiai perskiepijami per vieną kartą, o augesni per du ar tris metus.
Dar galima prilenkti serbentų ir kitų uoginių kultūrų stiebus. Daroma taip: greta pagrindinio krūmo padaroma negili duobutė, į ją prilenkiamas stiebas ir jis prismeigiamas kabliuku prie žemės. Ties duobutės pradžia į stiebo žievę šiek tiek lankeliu įpjaunama ir šitaip kuriam laikui paliekama. Iš horizontaliai esančio stiebo, tai yra, iš visų pumpurų, pradeda augti ūgliai. Kai jie paauga ir būna 15 – 20 cm aukščio, prilenktasis stiebas apipilamas žeme, kuri nuolat palaistoma.
Tada iš miegančių pumpurų ima vystytis šaknys. Rudeniop naują krūmelį reikia atskirti nuo pagrindinio krūmo, jį galima išdalyti dalimis arba visą iš karto pasodinti. Tai daroma pagal reikalą.
Sode palaikoma tvarka. Nuolat naikinamos piktžolės. Po lietaus suardoma susidariusi plutelė. Laistomi rudenį ir pavasarį pasodinti medeliai. Nuo pat pavasario kompostuojamos visos atliekos.
Tai daugumos daržovių sėjos ir sodinimo mėnuo. Sodiname ir sėjame keliais fenologiniais terminais. Prasidėjus tikrajam pavasariui, kai vidutinė paros temperatūra viršija 5 laipsnius, pradėjus žaliuoti paprastajai ievai (balandžio 25 d.— gegužės 8 d.), žydėti baltažiedei plukei (balandžio 25 d.— gegužės 10 d.), kukuoti gegutei (balandžio 25 d.— gegužės 6 d.į, parskridus kregždėms (balandžio 24 d.— gegužės 9 d.) sėjamos gelteklės, pupos, burokėliai ankstyvam derliui, prieskoninės daržovės, sodinami žiedinių kopūstų daigai, svogūnai, salierai, ropiniai kopūstai, brokoliai, porai, salotos, burokėlių, kopūstų, griežčių, morkų, ridikų, ridikėlių ir salierų pasodai.
Paprastajai ievai (gegužės 6— 18 d. d.) ir vyšniai (gegužės 11—20 d. d.) pradėjus žydėti sėjami burokėliai ir morkos laikymui žiemą, apsaugotose vietose pupelės, melisos ir juozažolės, sodinami vėlyvieji, briuseliniai ir žiediniai kopūstai, salierų, gelsvių ir raudonėlių daigai.
Vidutinei paros temperatūrai viršijus 10 laipsnių, pradėjus žydėti paprastajai alyvai (gegužės 17 – 29 d. d.) sėjami žiediniai kopūstai rudens derliui, moliūgai, aguročiai, patisonai, cukinijos, pupelės, sodinami griežčiai, apsaugotose vietose dumplainiai, agurkai, pomidorai, vidutinio ankstyvumo kopūstai, mairūnai, sodinami citrininių melisų ir petražolių daigai. Ten, kur pasėtos arba pasodintos daržovės, purename dirvą.
Tai padeda reguliuoti augalams palankia kryptimi drėgmės ir oro režimą, naikinti piktžoles. Lėtai dygstančių daržovių eilutes reikia paženklinti, dėl to bus galima: paankstinti priežiūros darbus. Ilgiau dygstančios yra ankštpipirių, artišokų, dumplainių, krapų, pastarnokų, petražolių, rabarbarų, salierų, šparagų, špinatų sėklos. Auginant šių daržovių daigus dėžutėse, nebijoti, kad sėklos nedaigios, nes jos gali dygti dvi savaites ir net ilgiau.
Kad greičiau sudygtų, sėklos brinkinamos ir daiginamos. Brinkintos ar sudygusios sėklos sėjamos tik į drėgną dirvą ir laistomos. Tuos žemės plotus, kuriuose auginsime vėlyvesnes daržoves, reikia kas savaitę purenti, neleidžiant įsigalėti piktžolėms, kurios tuo metu labai intensyviai dygsta ir auga. Be to, dirvoje sulaikoma drėgmė. Daržovių sėklos įterpiamos nevienodu gyliu. Smulkios morkų, petražolių, salierų, rūgštynių, dašių, juozažolių, mairūnų, raudonėlių, pipirnių ir kitų daržovių sėklos įterpiamos negiliai (1—2 cm gyliu), vidutinio didumo — ankštpipirių, burokėlių, griežčių, kopūstų, pastarnokų, pomidorų, ridikų, ridikėlių, agurklių ir kt. daržovių sėklos įterpiamos 2—3 cm gyliu, o stambesnės aguročių, žirnių, pupų, šparagų sėklos 3 — 5 cm gyliu.
Daržovių sėjai, ruošiamą dirvą patręškime organinėmis trąšomis: agurkams, kopūstams, bulvėms mėšlu (60— 80 kg/10 kvadratiniame metre), įterpiant kartu su mineralinėmis trąšomis, pomidorams, burokėliams, morkoms, svogūnams, ridikėliams, lapinėms daržovėms kompostu (20— 30 kg/10 kvadratiniame metre) ir mineralinėmis trąšomis.
Pradžioje mėnesio baigiame sodinti ankstyvąsias bulves, o pirmąją dekadą ir visas. Pasėtos ir pasodintos daržovės mulčiuojamos. Esant sausiems orams laistomos. Tos, kurios sudygusios, patikriname augalų tankį. Jeigu sudygo per tankiai, tuomet retiname. Retai augančias daržoves sutankiname daigais arba pamirkyta sėkla. Išretintas daržoves galima papildomai patręšti mineralinių trąšų tirpalu, imant 40 g superfosfato, 20 g kalio chlorido ir 10 g amonio salietros ir vandens.
Gegužės pabaigoje sodinami vėlyvųjų kopūstų daigai. Po priedangomis galima sodinti agurkų, pomidorų ir kitų šilumamėgių daržovių daigus. Agurkų daigus auginimui lauke be priedangų galima išsiauginti šiltadaržiuose. Pirmoje dekadoje nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose sodiname agurkų ir pomidorų daigus. Prižiūrime šiltadaržiuose augančias daržoves. Esant šalnų pavojui, lauko daržoves uždengiame, intensyviai laistome šiltesniu vandeniu, sudarome dūmų uždangas, apkaupiame bulvių daigus.
Naikiname didesnę žalą darančius kenkėjus, naudojame kovos priemones prieš ligas. Spragės, graužiančias kopūstus, ridikėlius ir kitas giminingas jiems daržoves, galima naikinti medžio pelenais, tabako dulkėmis. Kopūstinių baltukų ir kitų drugių vikšrus galima naikinti entobakterinu, prieš kopūstinę, morkinę ir svogūninę musę — panaudoti karbofosą arba ją atbaidyti naftalinu, laistyti karštu pelenų šarmu. Prieš daržovių daigų juodąją kojelę (juodšaknę) daigus dezinfekuoti pamirkant 0,03 — 0,05 proc. kalio permanganato tirpale, purenti žemę, praretinti daigus.
Daugelį daržovių ligų sukelėjų galima sunaikinti palaikius sėklas karštame vandenyje 20 minučių, po to 2 – 3 min ataušinti šaltu vandeniu, morkų sėklas mirkyti 52 – 53 temperatūros vandenyje 15 – 20 minučių, po to ataušinti šaltu vandeniu, ankštinių daržovių (žirnių, pupelių, pupų) sėklas 4,5 valandos mirkyti 25 – 30 laipsnių vandenyje, po to 5 min 50 laipsnių vandenyje, vėliau ataušinti šaltu vandeniu.
Šį mėnesį sėjama į lysves dauguma vienamečių gėlių, kurios turi trumpą vegetacijos periodą. Į lysves galima sėti laibenį, medetkas, rudgrūdėlę, nemezijas, ešolcijas, nasturtas, kvapniuosius žirnelius.
Prieš sėją žirnelius patartina pamirkyti bent kelias paras. Tada jie vienodžiau ir greičiau dygsta. Mirkyti žirneliai sudygsta po savaitės, o nemirkyti – po dviejų savaičių. Esant lietingai vasarai jie silpniau dera. Sėklos išlieka daigios 4 metus.
Laibenis geriau auga saulėtoje vietoje, paunksmėje žydi silpniau. Dirvai nereiklus. Šalnoms nejautrus. Sėklos subręsta rugpjūčio mėn., viename grame yra 3000 sėklų. Jos išlieka daigios 3 metus. Pasėtos greit sudygsta, pražysta po 45 dienų. Norint pratęsti žydėjimą, baigiantis žydėjimui laibesnis nukerpamas. Tada jis žydi pakartotinai.
Į lysves pasėta rudgrūdėlė sudygsta po savaitės, o pradeda žydėti tik po dviejų mėnesių ir žydi iki rugsėjo mėn. Sėklos išlieka daigios 2 – 3 metus, viename grame yra 400 sėklų. Geriau auga saulėtoje vietoje.
Nemezijos sėjamos tiesiai į lysvę arba balandžio pabaigoje į šaltą inspektą. Paaugę daigai praretinami. Gegužės pabaigoje sodinama į gėlynus. Pasėti į lysvę augalai žydi dviem savaitėm vėliau. Nužydėjusias nemezijas galima nupjauti, tuomet po kurio laiko jos vėl žydi pakartotinai. Gėlynuose sodinamos 15 cm atstumu, o pasėtas reikia išretinti. Išrautus daigus galima pasodinti.
Pentinių sėklos į lysvę sėjamos gegužės pradžioje, jei pavasaris ankstyvas — balandžio pabaigoje. Galima sėti ir iš rudens, per žiemą sėklos išbrinksta, o pavasarį greit sudygsta. Paaugusius daigus reikia išretinti paliekant 10 – 15 centimetrų atstumus tarp augalų.
Rūtos, razetos sėjamos tiesiai į lysves. Razetų daigai labai jautrūs persodinimui.
Sukutis — pelėvirkštė gražiai atrodys pasėta balkone. Tai vijoklinis augalas, užauga 2 – 2,5 metrų aukščio. Žydi baltai, rausvai, raudonai, tamsiai-mėlynai. Sėjamas gegužės pradžioje. Daigai nepakenčia persodinimo. Paaugusiam sukučiui reikia įtaisyti atramą arba nutiesti virveles. Gegužės pradžioje dar nevėlu sėti ratilius, levažandžius, jie žydės dviem savaitėm vėliau, negu išauginti daigais. Iš inspektų ratilių daigai išsodinami į gėlynus. Prieš tai 2 – 3 dienas inspektai nedengiami nakčiai, augalai užgrūdinami. Prieš daigus raunant, dirvą būtina gerai palieti. Sodinti geriau vakare arba ūkanotą dieną. Sodinama 15 – 20 cm atstumu.
Nepamirškime pasėti sausukų, šlamučių, kiškio ašarėlių ir kitų įdomių ir grakščių varpinių augalų. Saulėtoje vietoje sodinami kardeliai. Jiems dirva turi būti gerai įdirbta, patręšta, nerūgšti (pH 7). Negalima tręšti šviežiu mėšlu, nes kardeliai dažniau suserga grybinėmis ligomis. Dirva paruošiama iš rudens įterpiamas perpuvęs mėšlas, 5 kilogramai i kaulamilčių 100 kvadratinių metrų. Pavasarį išpurenama, išberiama 5 kilogramai superfosfato 100 kvadratinių metrų.
Prieš sodinant gumbasvogūniai nulukštenami, mirkomi dvi valandas kalio permanganato tirpale (10 g – 10 litrų vandens). Sodinami 5 – 8 centimetrų gylyje, lengvesnėje žemėje – 10 centimetrų. Sausa dirva prieš sodinimą palaistoma. Pasodintų, dar nesudygusių kardelių nereikia laistyti, nes laistant susiplūkia dirva, susidaro plutelė, kuri nepraleidžia oro ir šaknys prastai auga.
Raganes geriausia sodinti gegužės pradžioje. Duobė iškasama 60×60 cm, pripilama perpuvusio mėšlo, puveningos žemės, pridedama 100 gramų superfosfato. Sodinama 15 centimetrų gylyje. Tokiame gylyje augalų šaknys vasarą neperkaista, o žiemą neiššąla.
Jurginai sodinami gegužės pirmoje pusėje. Dirva patręšiama perpuvusiu mėšlu (6 kilogramai /kvadratiniame metre). Pavasarį tręšti šviežiu mėšlu nepatartina, nes jurginai išaugs į lapus, silpnai žydės.
Pradėję augti jurginai tręšiami papildomai 3 – 4 kartus kas 10 dienų pakaitomis srutomis ir mineralinių trąšų mišiniu. Neturint srutų, galima laistyti amonio salietros tirpalu (25 g —10 litrų vandens). Pradėję žydėti jurginai azoto trąšomis netręšiami.
Gegužės mėnesį dar nevėlu įrengti gėlyno veją – gazoną. Gegužės pradžioje kardeliai ruošiami vėlyvam pražydinimui spalio šventėms. Nuo gegužės pradžios jie laikomi 2 – 4 laipsnių temperatūroje, 70 proc. drėgnumo ore, šaltuose sandėliuose arba šaldytuve. Likus 3 savaitėms iki sodinimo, apdorojami termiškai. Nuvalomi lukštai, sudedami viena eile į medines dėžutes su reto vielos tinklo dugnu, daigais į viršų. Taip sudėti jie laikomi šviesioje, šiltoje vietoje (28 – 33°C, oro drėgnumas 60 proc). Šiltoje ir sausoje aplinkoje gumbasvogūnių pumpurai per 3 – 4 savaites paauga iki 5 centimetrų. Šaknys sausoje aplinkoje silpnai vystosi, taigi sodinant nenutrūksta, pasodinti gumbasvogūniai greitai įsišaknija. Pažeidus, nulaužus šaknis, augalai skursta. Sodinama liepos mėnesio pradžioje.
