Daugelis, įsikeldami į nuomojamą būstą, vengia jame atlikti kokius nors interjero pokyčius. Vilnietė Kornelija, neabejinga namų dekoravimui, išsikėlė sau iššūkį – nuomojamą kambarį paversti tikra aštuonmetės dukrelės svajone. Mažomis finansinėmis sąnaudomis transformuotas kambarys šiandien primena princesės oazę su pailsėti kviečiančiu balkonu.
Kodėl buvo nuspręsta imtis kambario pokyčių?
Belaukiant šeimos pagausėjimo nusprendėme išsinuomuoti didesnį butą. Pasirinkimas buvo nedidelis, nes norėjome kuo mažiau nutolti nuo dukros, tais metais pradėjusios lankyti pirmą klasę, mokyklos. Stebėdama nuomos skelbimus nemačiau nieko, kas atitiktų mano skonį. Galų gale liko tik tas variantas, kuriame dabar gyvename. Man pavyko suderinti estetinius pageidavimus su buto savininke, kuri antrą buto aukštą leido perdažyti. Iš karto atsikvėpiau, nes ryški, varginanti geltona kambario spalva labai erzino, be to, kambarys neturėjo vaikui reikalingų baldų.
Kambarys prieš pokyčius:
Kokie svarbiausi sprendimai padaryti imantis kambario pokyčių?
Interjero dekoravimas man yra malonus užsiėmimas. Prieš kelis metus įgijau interjero dekoratorės diplomą. Kol kas mielai konsultuoju draugus, puošiu savo ir tėvų namus. Profesionalios žinios praverčia. Interjero dekoravimas yra tarsi galvosūkis, kuomet reikia įvertinti labai daug niuansų. Man, asmeniškai, svarbiausias sprendimas buvo išrinkti sienų dažų spalvą visam antram buto aukštui. Spalva turėjo derėti prie natūralaus uosio grindų ir durų, taip pat ir prie tamsiai rudos sienos, kuri matoma per abu buto aukštus. Norėjosi vieno švelnaus, bet nuotaikingo atspalvio tiek laiptinėje, tiek miegamajame, tiek mergaitės kambaryje. Šviesiai melsva spalva tam puikiai tiko.
Kokios išskirtinės šio kambario pokyčių detalės?
Esu vartojimo mažinimo šalininkė, palaikau zero waste idėjas. Įvertindama tai, kad nuomuojame būste gyvensime laikinai, rinkausi anksčiau turėtus bei įsigijau naudotus baldus, daiktus. Tad kambaryje visos interjero detalės yra išskirtinės. Pavyzdžiui, sekcijos yra parsivežtos iš uošvių sodo namo, mano pačios sutaisytos ir perdažytos. Provanso stiliaus lova ir rašomasis stalas su kėde yra pirkti, bet jie buvo naudoti kitų žmonių, nors už tokią kainą buvo galima įsigyti ir naujus baldus. Lėlių namelis buvo pirktas iš vieno internetinio tinklalapio. Jo spalva buvo oranžinė, tačiau perdažėme jį ir padovanojame dukrai Kalėdų proga. Drugeliai ant sienų buvo buto savininkų palikimas, juos norėjau išmesti, tačiau dukra neleido. Jie liko, tik šiek tiek pakeitė lokaciją.
Kambarys po pokyčių:
Ar buvo kokių nors sunkių užduočių kuriant šį kambarį?
Kuriant šio kambario interjerą aš įsijaučiau. Mano kliente tapo ne bet kas, o reikli maža princesė. Buvo nelengva, o tuo pačiu įdomu įvertinti visus aštuonmetės norus. Jei paprašytume įvardinti bet kurios mergaitės dvi gražiausias flomasterių spalvas, be abejonės tai bus rausva ir žydra. Mano dukra – ne išimtis. Atsižvelgiau į tai rinkdama bendrą sienų spalvą visam aukštui. Sunkiausia buvo suderinti visus mėgstamiausius mažų mergaičių dalykus, kad visuma atrodytų stilingai. Idėjų sėmiausi ir iš nuostabaus filmo Alisa stebuklų šalyje, taip pat iš žinomų interjero dizaino tinklalapių maksimalizmo tema. Ilgokai teko paieškoti tiek dieninių, tiek naktinių užuolaidų, tačiau jos tapo puikiu kambario akcentu.
Kaip jaučiatės po interjero pokyčių, kokius teigiamus aspektus pastebėjote?
Užaugau be savo atskiro kambario. Vaikystėje tėvų bute turėjau didelę, tuščią knygų lentyną, kurioje įrengiau apartamentus savo lėlei Barbei. Klijuodavau ten fototapetus, iškirptus iš žurnalų, iš įvairių kartotinių dėžučių, konstravau baldus, siuvau patalynę ir pagalvėles… Vis tik gyvenimas pasisuko taip, kad kadaise mėgtas užsiėmimas taip ir netapo pagrindiniu darbu.
Po dukros kambario pokyčių, kurie buvo padaryti kaip siurprizas, kai ji svečiavosi pas senelius, jaučiausi išpildžiusi ne tik jos norus, bet ir savo vaikystės svajonę – turėti atskirą mergaitišką kambarį. Dukra nuoširdžiai džiaugėsi, čiupinėjo baldus, veidrodį, baldakimus ir vis klausinėjo: ,,Kaip tu viską taip padarei, kaip aš svajojau?”. Tuo metu mano širdis dainavo!
