Daugelis žmonių, pasirengusių atnaujinti seną svetainę, dažniausiai trokšta ją paversti modernia. Kaunietė Rūta, priešingai, atnaujindama seno tipo svetainę siekė išlaikyti unikalumą ir išsaugoti autentiką. Pokyčiai lėmė, jog svetainė tapo jaukia namų vieta, išskiriančia vintažiniu stiliumi ir saugančia Rūtai brangius prisiminimus.
Rūta teigia, jog po pokyčių dabar norisi grįžti į namus. Jaučiasi teigiamas pokytis savijautoje – gražioje, tvarkingoje, estetiškoje aplinkoje gera gyventi ir kurti, atrodo net mintys tampa šviesesnės. Rūta teigia, jog su vyru suprato, kad daug ką gali pasidaryti savo rankomis ir net ir su labai ribotu biudžetu, o tai įkvepia ir padrąsina nebijoti tolimesniems pokyčiams.
Rūta pasakoja, jog kartu su vyru į buvusį jos senelių butą atvyko gyventi, kai dar buvo studentė. Bute jau seniai nebuvo darytas remontas, tad jo būklė buvo labai prasta: įėjus į namus pasitikdavo atsilupę tapetai, nekeistos, kadaise dažytos grindys, kambarį blankiai apšviesdavo senas šviestuvas. Pavargę nuo netvarkingos aplinkos ir sukaupę atliekamų lėšų, Rūta su vyru nutarė persitapetuoti svetainę. Eigoje pora pagalvojo, jog būtų gerai tuo pačiu pakeisti ir grindis. Jaunos moters teigimu, interjero pokyčiai vyko palaipsniui: pora remontams skirdavo tiek, kiek tuo metu sau galėdavo leisti finansiškai. Tad pirmiausia atsirado grindys ir tapetai, vėliau – nauja sofa, po kiek laiko pora pertvarkė lubas, įsigijo kėdės bei naują fotelį.
Rūtos namų svetainė prieš pokyčius:
Pagrindiniai darbai svetainėje apėmė grindų, lubų naujinimą bei sienų tapetavimą. Taip pat vienu iš pagrindinių akcentų tapo papildomo šviestuvo įrengimas ties valgomojo stalu. Sutvarkytoje aplinkoje seni daiktai atgijo naujai, įgavo naują atspalvį. „Pradėjusi interjero pokyčius norėjau išsaugoti kuo daugiau to, kas buvo sena, tiek dėl sentimentalių prisiminimų iš vaikystės, tiek dėl meilės vintažui, kas man, kaip baigusiai meno istorijos studijas be galo įdomu, artima“, – „ Mano Namams“ pasakojo Rūta.
Rūtos namų svetainė po pokyčių:
Kaunietė teigia, jog nors gali pasirodyti ironiška, tačiau išskirtinės interjero pokyčių detalės yra tai, kas bute jau ir taip buvo prieš namų atnaujinimą. Vienas svarbiausių buto akcentų – art deco stiliaus stalas, priklausęs Rūtos proseneliams dar Smetonos laikais. Prie jo Rūtos vaikystėje sėdėjo mano močiutė, vėliau – Rūtos tėtis, o paskui ir pati Rūta. Iš tiesų, turėti namuose tokią šeimos relikviją yra tikra laimė.
Ypatinga yra ir Rūtos senelių turėta sekcija, kuri tarsi naujai suspindo atnaujintame interjere – tereikėjo rankenėles pakeisti artimesnėmis autentiškoms. Seną sovietinę knygų spintą Rūta su vyru perdažė, kad labiau derėtų prie namuose vyraujančio tamsaus baldų kolorito. Nors būsto pokyčiai praėjo sklandžiai, vis dėlto atnaujinant interjerą pora susidūrė ir su keliais sunkumais. Sunkiausia, anot Rūtos, buvo ugdytis kantrybę ir pokyčius atlikti palaipsniui. „Mūsų bute daiktai interjere atsirado natūraliai – dalis jų jau buvo, dalį pora radome sendaikčių turguose, kuriuose su vyru mėgstame laikytis. Interjere atsirandančius daiktus tarsi „ pajusdavau” vos tik suradusi ir suprasdavau, kad tai yra tai, ko mums reikia“, – pasakoja Rūta.
Prieš pradedant interjero pokyčius Rūta tikslios vizijos neturėjo, buvo tik apgalvojusi koloritą, gal todėl tai kiek pasunkino paieškas. Rūta norėjo, jog kambaryje vyrautų ramios sodrios spalvos, tad rinkosi neutralias pilkas sienas, tamsiai mėlynus minkštuosius baldus. Tam, jog būtų įvairovės, fotelį Rūta rinkosi smėlinės spalvos bei visiškai kitos tekstūros gobeleno nei sofa ar kėdės. Kaunietė pritaria nuomonei, jog interjere viskas neturi būti aklai suderinta.
