Plokšti, rūdžių spalvos, apie 5 mm ilgio ropojantys ir geliantys parazitai – tai vienas dažniausiai Lietuvoje sutinkamų kenkėjų – patalinė blakė. Nors vabaliukas plika akimi vos pastebimas, jis gali tapti galvos skausmu ir kūno sukandimais.
Karšta vasara – daugiau patalinių blakių
Didžiosios Britanijos žiniasklaida skambina pavojaus varpais – ši itin karšta vasara tapo spartesnio patalinių blakių dauginimosi ir plitimo priežastimi. Karšti ir sausi orai sutrumpino patalinių blakių gyvenimo ciklą vidutiniškai nuo 18-21 dienos iki 8-9. Galima tik įsivaizduoti, kaip sudėtinga kovoti su taip greitai besidauginančiu ir vis naujas teritorijas užimančiu kenkėju.
Nors patalinės blakės neplatina patologijų, tačiau jas labai sunku išnaikinti. Dažnam vien išgirdus žodžius patalinė blakė ima niežėti odą.
UAB „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės ekspertas ir ilgametę patirtį turintis biologas Liutauras Grigaliūnas patvirtina, kad patalinės blakės pastaraisiais metais tampa vis didesne problema, o informacijos apie jas maža, todėl stabdyti kenkėjų plitimą keblu.
„Patalinės blakės – tai vabzdžiai, mintantys žmonių arba gyvūnų krauju. Jos maitinasi daugiausia naktį. Kadangi patalinė blakės įkandimo vietoje suleidžia specialios skausmą slopinančios medžiagos, nemalonius pojūčius, niežėjimą ar įkandimo žymes pastebėti galite tik ryte. Tad jei ant odos radote įkandimo žymes (mažų žaizdelių viename plote net keletas), jei ant patalynės liko kraujo lašelių, o šalia jūsų kažkas ropoja, tikėtina, kad susidūrėte su klastingomis patalinėmis blakėmis“, – kenkėjų požymius aptaria L. Grigaliūnas.
Didžiausia klaida – aplaidumas
Jei namuose pastebite net vieną blakę, metas susirūpinti ir nedelsti, nes aplaidumas gali kainuoti labai daug jėgų ir laiko.
„Neseniai buvome iškviesti į gyvenamasias patalpas, kuriose blakės veisiasi kaip pašėlusios. Faktas vienas – jei kenkėjais būtų pasirūpinta iš pat pradžių, tik pastebėjus pirmuosius užkrėstumo požymius, žala nebūtų tokia didelė, o žmonių nekankintų neviltis. Mes, kenkėjų kontrolės specialistai, kartais prieš aplaidumą sunkiai galime pakovoti. Jei kenkėjai būna taip „apsėdę“ patalpas, naikinimo darbus tenka kartoti“, – nemalonią tiesą patvirtina L. Grigaliūnas.
Pastebėtina, kad ne visų žmonių organizmas reaguoja į patalinių blakių įkandimą, todėl kartais net nenutuokiama, kad lova dalijamasi su šiais vabzdžiais.
Prevencija – tai priežiūra
Nuo seno žinoma, kad blakė – nešvaros pasekmė, tačiau net ir labai prižiūrimuose namuose blakės gali atsirasti, todėl reikia žinoti svarbiausius prevencijos momentus. Patalinės blakės gali tūnoti tiek bute, name, sodyboje, tiek prabangiausiame viešbutyje.
Patalines blakes iš vienos vietos į kitą perneša žmonės ant drabužių, daiktų, po kambarius ir butus jos lengvai plinta per įvairius plyšius, ventiliacijos angas, elektros laidais. Sunkiai pastebimos patalinės blakės šiuo metu, kai keliaujama itin daug, plinta kone žaibiškai.
„Dažnai blakės į mūsų namus „zuikiu“ parvyksta su mūsų daiktais iš kelionių, kai svečiose šalyse apsistojame viešbučiuose, kempinguose ir kitose vietose. Patartina kiekvienos nakvynės vietoje (ypač užsienyje), patikrinti patalynę. Pravartu pakelti čiužinį ir įsitikinti, ar ant jo nėra mažulyčių kraujo dėmelių, kurios paprastai reiškia, jog kraujasiurbys slapukas čia gyvena“, – reziumuoja pašnekovas.
Kad būtų lengviau atpažinti patalines blakes, būtina žinoti, kad jos, kaip ir daugelis kitų vabzdžių, vystosi stadijomis. Nuo kiaušinėlio iki suaugusio vabalo patalinės blakės išvaizda keičiasi kardinaliai: augdami šie kenkėjai vis tamsėja (nuo permatomos nimfos iki tamsiai rudos spalvos suaugėlio).
Jei įtariama, kad namuose apsigyveno patalinės blakės, patariama pirmiausia apžiūrėti pagalves ir jų užvalkalus, itin kruopščiai patikrinant visas patalynės, čiužinio siūles, net arti lovos esančius baldus (fotelius, sofas, staliukus ir kt.). Patalines blakes galima naikinti karščiu, nepriekaištinga švara, profesionaliomis priemonėmis.
