Pelėsis sienų ir lubų sankirtoje anaiptol nėra geras ženklas. Vis dėlto, geriau jį pamatyti anksčiau, kol jis dar nėra plačiai išvešėjęs, nei vėliau. Ir nesvarbu, jeigu estetinei vonios išvaizdai esate mažiau reiklūs – į pelėsį nereikėtų numoti ranka, kadangi šis grybinės kilmės organizmas kenkia ne tik vonios paviršių išvaizdai, bet gali sukelti ir rimtų problemų sveikatai.
Kaip kenkia. Pajuodusios ar pažaliavusios sienos vonioje ar kitoje namų vietoje reiškia ne tik prastą estetinę išvaizdą. Kambaryje augantis pelėsis išskiria ir kenksmingus junginius – mikotoksinus. Mikotoksinai turi kancerogeninių savybių, veikia nervų sistemos, smegenų ląsteles, gali sukelti alergines ligas bei paskatinti įvairias plaučių bei kvėpavimo takų ligas, tokias kaip astma. Apsinuodijimo pelėsiais simptomai būna įvairūs, kai kurie primena gripo, peršalimo simptomus, kūną gali išberti. Taip pat pelėsis pavojingas patekęs ant maisto, kadangi gali kenkti virškinimo sistemai. Jei leisite pelėsiui išvešėti, jis gali fiziškai gadinti sienų ar lubų paviršių, skverbtis ir į mūrą.
Kodėl pelėsis auga. Jo atsiradimą vonioje lemia itin palankios sąlygos – šiam organizmui tinkama temperatūra bei drėgmė. Pastarosios vonioje yra gausu, be to, tai pakankamai tamsi patalpa, kas taip pat leidžia gerai augti šiam grybinės kilmės dariniui – juk daugelis butuose įrengtų vonių neturi langų, o vonioje vis tik praleidžiama mažiau laiko nei kitose patalpose, taigi per parą šviesa vonioje įjungta būna maždaug iki poros valandų. Taip pat pelėsiui tinka ir vonioje, ypatingai po maudynių, susikaupianti šiluma, ypač tais atvejais, kai ji laikosi ilgai.
Prevencija. Kaip ir daugelyje sričių, geriausias problemos sprendimas yra kompleksinės priemonės, apskritai neleidžiančios problemai atsirasti. Pelėsio vonioje atveju, tai pirmiausiai yra drėgmės savo vonioje reguliavimas. Ji neturėtų viršyti rekomenduojamų 55-60 %. Esant itin didelei drėgmei, pelėsis gali rastis ir ant tokių vietų, apie kurių jo nelaukėte, tarkime, ant stiklo. Norėdami būti preciziški, galite įsigyti drėgnomatį patalpai, tačiau paprasčiau yra vadovautis nuovoka – po maudynių palikti atidarytas vonios duris, taip pat stebėti kur ir kaip kondensuojasi drėgmė ant sienų ir kitų vonios paviršių.
Įsirengdami vonią, paviršių dažymui galite rinktis ir specialius antipelėsinius dažus. Jei dar tik statotės naują namą, nepamirškite, kad langas vonioje ne tik kad pagerins patalpos apšvietimą ir taupys energiją, tačiau ir sumažins pelėsio atsiradimo riziką, padės geriau vėdinti patalpą. Įsirenkite kokybišką ventiliaciją, o jeigu to nepakanka, galite nusipirkti drėgmės surinktuvą (oro sausintoją). Rinkoje taip pat egzistuoja įtaisų, naudojančių drėgmę sugeriančias tabletes, kurias, priklausomai nuo drėgmės patalpoje, reikia keisti kas 2-3 mėnesius.
Taip pat vienas iš elementarių patarimų yra tiesiog palaikyti vonios higieną – reguliariai valyti paviršius nuo įvairių nešvarumų. Nuolatos nuvalydami lubas ir sienas, sumažinate pelėsio atsiradimo riziką, taip pat greičiau pastebėsite jo užuomazgas, todėl bus lengviau imtis paprastų priemonių jam pašalinti.
Kaip kovoti. Jei pelėsis vis dėlto užsiveisė, galite išmėginti keletą kovos su juo būdų. Galite mėginti pašalinti pelėsio paveiktą tinką, tinkuoti iš naujo ir tą vietą uždažyti. Tiesa, kartais pelėsis prasiskverbia ir į gilesnius sluoksnius, tad ir šiuo atveju, papildomų cheminių priemonių naudojimas tikrai nepakenks. Tai daug laiko užimantis darbas, tačiau rezultatas bus matyti iškart. Tiesa, reikia nepamiršti, kad nepakeitus savo įpročių ar neatradus kitų sprendimų drėgmei ir temperatūrai vonioje reguliuoti, pelėsis po kurio laiko sugrįš. Išvalykite ventiliacines angas, kadangi prasčiau ventiliuojami kanalai galėjo prisidėti prie pelėsio atsiradimo, tad neabejotinai prisidės prie jo pakartotino užaugimo.
Esant pelėsio užuomazgoms ar tiesiog nenorint per daug ilgai darbuotis, pelėsį galima naikinti įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Galite naudoti antipelėsinius valiklius, Viena iš tradicinių chemijos priemonių prieš grybus – fungicidai. tačiau jie taip pat kenksmingi, ypač nedidelėje ir sąlyginai prasčiau vėdinamoje patalpoje, tokioje kaip vonia, todėl rinkitės tik specialius netoksiškus valiklius ir nerizikuokite su kitais įvairiais ūkyje naudojamais fungicidais.
Pelėsis atsiranda ne tik ant sienų ar lubų, tačiau ir ant vonios užuolaidų. Jas reikėtų išskalbti karštame vandenyje, naudojant chloro baliklį.
Pelėsio naikinimui yra įvairių, liaudiškų metodų. Vienas jų – naudoti arbatmedžio aliejų. Į stiklinę vandens sulašinkite apie 15 šio preparato lašų, tuomet nupurkšite vietas, kurias pažeidė pelėsis.
Kitas žinomas būdas – sodos ir skalbimo miltelių tirpalas. Į karštą vandenį, priklausomai nuo jo kiekio, dedame sodos – koncentracija turėtų būti apie 1%, litrui užteks 10 g. Tuomet dedame nedidelį kiekį skalbimo miltelių, 1 l tirpalo jų užteks pusės arbatinio šaukštelio.
Pradėjus kovoti su pelėsiu, svarbu neužsimiršti ir kurį laiką po purškimo ar valymo vis patikrinti rezultatus, mat visiškai neišnaikinus pelėsio, jis ir toliau išliks gyvybingas ir laikui bėgant vėl pasirodys. Nugalėjus pelėsį, reikėtų pašalinti priežastis, leidusias jam susiformuoti – taip išvengsite karo su nauju dariniu ateityje.
