Artėjant šaltajam sezonui kartu su benamėmis katėmis ir graužikais prieglobsčio daugiabučių rūsiuose bei sandėliuose ieško ir blusos. Šis kraujasiurbis šuoliuoja didesne jėga nei žiogas, tad užšokti ant žmogaus gali tiesiog laiptinėje, rūsyje ar daugiabučio tarnybinėse patalpose.
Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ perspėja, kad pamačius blusas šokuojant daugiabučio rūsyje ar laiptinėje, reikia nedelsiant kreiptis į daugiabutį administruojančią įmonę, kadangi šiais kenkėjais užsikrėsti gali net viso namo gyventojai.
Plinta net ir tvarkinguose namuose
Apie tai, kad namuose šokinėja blusos, daugeliui gėda kalbėti, tačiau ekspertai tikina, kad blusų atsirasti gali net ir tvarkingiausiame būste.
„Blusos gali plisti labai dideliu atstumu. Blusai, sudėjus kiaušinėlius, po 16–25 d. išsivysto suaugusi blusa, kuri pajutusi arti gyvulį ar žmogų, negailestingai puola ant jo ir ima siurbti kraują. Rūsiuose ir sandėliuose pakankamai geros sąlygos veistis šiems kenkėjams – gyventojai net to ir nežinodami, gali į namus parsinešti šių kraujasiurbių”, – tikina biologas Liutauras Grigaliūnas.
Katės meilumas virto košmaru
Viena Kauno daugiabučio namo gyventoja pasakoja, kad prieš savaitę jai gyvenimas virto pragaru, kai atsikėlusi ryte ant sūnelio ir savo kojų išvydo raudonas dėmeles – gydytojo diagnozė buvo blusų įkandimas.
„Namus tvarkomės kiekvieną dieną – palaikome higieną, tad buvau labai nustebusi, kai gydytoja pranešė, jog mus sukandžiojo blusos. Ilgai galvojusi prisiminiau, kad neseniai, grįžtant iš parduotuvės, prie durų sutikome benamę katę, kurią sūnelis panoro paglostyti. Net nesusimąsčiau kuo tos kelios minutės gali virsti: niežulys, nemigo naktys, baimė dėl vaiko sveikatos, gėda ir daug prakaito kambarius tvarkantis kelis kartus per dieną”, – pasakoja moteris.
Blusos platina užkrečiamas ligas
Kaip teigia L. Grigaliūnas, blusos neretai iššaukia sunkias alergines reakcijas, platina užkrečiamąsias ligas – tuliaremiją, listeriozę, vidurių šiltinę, endeminę žiurkių dėmėtąją šiltinę. Daugybiniai blusų įkandimai alina žmogaus nervų sistemą, tad labai svarbu laiku griebtis priemonių ir neleisti šiems kenkėjams išplisti.
Pastebėjus blusas pirmiausiai būtina kruopščiai viską išplauti, išsiurbti ir gerai išvalyti visus plyšius, kilimus, minkštus baldus ir kitas ertmes, kadangi kenkėjai kiaušinius sudeda į grindų plyšius, po kilimais, sausose šiukšlėse, dulkėse, skuduruose, pastoviuose šunų ir kačių guoliuose ir ant gyvūno kailio. Labai svarbu sunaikinti ne tik suaugusius vabzdžius, bet ir jau padėtus kiaušinėlius. Ekspertai atkreipia dėmesį, jog išnaikinus blusas namuose, reikia pasirūpinti ir aplinka: koridoriais, laiptine ir kt.
Kaip atpažinti blusą ir jos įkandimą?
Atpažinti blusos įkandimą nėra sudėtinga. Blusos dažniausiai kandžioja kojas, rankas, įkandimo vietoje atsiranda netaisyklingos formos apie 1 cm skersmens paraudimas, kuris išsilaiko iki keleto dienų. Pats kenkėjas yra mažas, besparnis, apie 2-4 mm ilgio, vikriai šokinėja, blusos kūnas rudas, blizgus, apaugęs šereliais.
Kur veisiasi
Žmogaus būste kiaušinėliai gyvena šiukšlėse, dulkėse, esančiose grindų plyšiuose, kilimuose. Karštą vasarą blusos puikiai dauginasi ir gamtoje: sausose augalų atliekose, smėlėtoje dirvoje. Išsiritusi iš kokono žmogaus blusa gali badauti iki pusantrų metų. Blusos amžius – nuo 3 mėnesių iki pusantrų metų.
Kaip išnaikinti blusas
Pataria Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Irina Bulsienė.
Priemonių pasirinkimas priklauso nuo blusų gyvenamosios vietos. Gyvenamosiose ir kitose patalpose blusų antplūdį dažniausiai lemia rūsiuose ir palėpėse gyvenančių benamių kačių gausa. Blusos gali veistis ir butuose, ir ant gyvūnų poilsio kilimėlių, ir šunų būdoje, ir pelių bei žiurkių urvuose, ir paukščių lizduose.
Siekiant išvengti blusų dauginimosi, gyvenamosiose patalpose būtina:
– Užsandarinti visus plyšius.
– Periodiškai dulkių siurbliu išsiurbti kilimus, grindis, minkštus baldus. Siurbimas ne tik pašalina blusas įvairiose jų vystymosi stadijose, bet ir paskatina suaugėlius greičiau išsiristi iš kokono, kurio neveikia insekticidai. Geriausia naudoti vienkartinius dulkių siurblio maišelius, kurie po siurbimo nedelsiant išimami iš siurblio, įdedami į sandarų celofaninį maišelį ir išmetami. Mat, dulkių siurblyje likę kiaušinėliai, lervos ir kokonai gali vystytis toliau, o suaugusios blusos gali pasprukti iš dulkių siurblio.
– Drėgnu būdu išvalyti grindis, po to jas nusausinant – grindų plyšiuose gyvenančios blusų lervos blogai toleruoja tiek drėgmės perteklių, tiek ir jos trūkumą.
– Gerai išpurtyti ar išsiurbti gyvūnų kilimėlius. Rekomenduojama bent kartą savaitėje gyvūno poilsio paklotėlį išskalbti karštame vandenyje su skalbimo priemonėmis.
– Naminius gyvūnus reikėtų plauti specialiu šampūnu nuo blusų.
– Atsiradus kenkėjų – blusų ar (ir) graužikų, būtina nedelsiant naikinti juos.
– Siekiant efektyvios kenkėjų kontrolės, pirmiausiai reikia sudaryti įvairiems kenkėjams nepalankias gyvenimo sąlygas, apsaugoti pastatus, patalpas nuo galimo jų patekimo, taikyti atbaidymo priemones.
Išvardintos priemonės padeda tik sumažinti kenkėjų plitimą, o norint efektyviau su jais kovoti, naudojami įvairūs naikinimo metodai.
Graužikų ir vabzdžių naikinimą mūsų šalyje atlieka kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančios įmonės. Šių įmonių specialistai nustato kenkėjų rūšį, jų patekimo ir išplitimo galimybes, parenka atitinkamą naikinimo metodiką ir efektyvius kenkėjų naikinimo preparatus, taip pat teikia informaciją apie kenkėjų naikinimui tinkamų priemonių įsigijimą ir naudojimą.
