Daugiabučius administruojančios bendrovės susirūpinusios teigia gaunančios nusiskundimų dėl butus puolančių tarakonų. Ūsuotųjų kenkėjų antplūdį lemia atvėsęs drėgnas oras ir prasidėjęs šildymo sezonas.
„Pastaruoju metu jaučiame didesnį poreikį naikinti tarakonus. Bet taip būna kiekvienas metais, kai ima vėsti oras. Dažnai gyventojai paskambina, apimti panikos skundžiasi, jog naktį nubudo, žiūri, ant sienų, lovų kraštų tarakonai laipioja”, – pasakoja kenkėjų kontrolės „Dezinfa“ ekspertas Rimantas Paškevičius.
Kad tarakonai naktį nepatektų į ausis – kepurės
Pasak R. Paškevičius, būna girdi ir dar šiurpesnių atvejų, kai gyventojai savo kūdikiams ir vaikams mauna kepurytes, kad naktį į ausis neprilįstų ūsuotųjų vabzdžių.
„Kartą nuvykome į vieną daugiabutį naikinti tarakonų. Buvo vėlyvas ruduo, jau tamsu. Užėjome į butą, o ten per šimtą tarakonų visur lakstančių: ant sienų, lovelės, spintelių, lentynų… Per savo darbo patirtį esame matę daugybę įvairių kenkėjų, bet tokie atvejai vis dar kelia šiurpą”, – ne itin maloniais įspūdžiais dalinasi kenkėjų kontrolės ekspertas.
Tarakonai – žmogaus gyvybei pavojingų ligų nešėjai
Tarakonai nemalonias emocijas sukelia ne tik dėl savo išvaizdos, bet ir dėl to, kad šie vabzdžiai, misdami atliekomis, gali pernešti žmogaus sveikatai itin pavojingas ligas: tuberkuliozę, salmoneliozę, dizenteriją, vidurių šiltinę, šių vabzdžių išmatos, išnaros ir kiaušinėliai gali sukelti alergiją, egzemą.
Nenaikinami ūsuotieji vabzdžiai gali platinti ir žmogui mirtinas ligas: echinokokozę, toksoplazmozę ir himenolepidozę. Susirgus šiomis ligomis, žmogaus organizme pasėjamos kaspinuočių lervos, kurios pažeidžia virškinimo sistemą, smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus.
Tarakonus bando naikinti net pūvančiais kiaušiniais
Jei patalpoje pastebėtas pavienis tarakonas – tai jau ženklas, kad laikas imtis naikinimo priemonių, kadangi radę naujus namus, tarakonai žaibiškai išplinta ir į kaimyninius butus.
„Gyventojai, ieškodami išeities iš nemalonios padėties, griebiasi įvairiausių priemonių: vieni boro miltelius maišo su virtomis bulvėmis, kiti – tris valandas verda kiaušinius, juos pūdo ir barsto patalpų kampučiuose, kęsdami klaikią smarvę, treti – ūsuotuosius siaubūnus bando nuodyti dichlofosu. Rezultatų sulaukiama įvairių, tačiau dažniausiai gyventojai savo lūkesčių nepatenkina – kenkėjai dingsta tik kuriam laikui”, – pasakoja biologas Liutauras Grigaliūnas.
Efektyvumą lemia švara ir sveikatai nepavojingos priemonės
Pasak pašnekovo, pirmiausiai reikia pasirūpinti švara – ji yra tarakonų priešas. Bute negali likti nė menkiausio maisto gabaliuko ar šiukšlės atraižėlės, vadinasi, reikia atitraukti visas spinteles, viryklę, šaldytuvą ir kitus prietaisus bei baldus, nuvalyti sienas ir kitus paviršius. Aplinka turi būti švarinama nuolat.
Labai svarbu net šaldytuve maistą laikyti sandariuose induose arba plastikiniuose maišeliuose, negalima palikti per naktį gyvūnų ėdalo, vandens, smėlio dėžu
ių.
„Jei jau ryžotės patys stoti į kovą su tarakonais, visada rekomenduojame atkreipti dėmesį, kokias naikinimo priemones renkatės. Priemonės turi būti nepavojingos žmogaus sveikatai, nekeliančios toksinio poveikio, ypač jei namuose yra vaikų ar augintinių. Šiais laikais galima rasti tokių priemonių, kurios yra ir efektyvios, ir naikinimo metu gyventojams nereikia palikti būsto”, – tikina biologas ir atkreipia dėmesį, kad siekiant geriausio rezultato, labai svarbu įsigilinti ir į kenkėjų įpročius, biologines savybes.
Kenkėjų kontrolės ekspertai taip pat akcentuoja, jog tarakonams skirti lipnūs kartoniniai nameliai yra tik prevencinė priemonė – ji parodo užkrėstumo lygį ir identifikuoja problemą, tačiau visų tarakonų neišnaikina.
Po naikinimo – dezinfekcija ir prevencinės priemonės
Išnaikinus ūsuotuosius vabzdžius, būtina dezinfekuoti paviršius ir imtis prevencinių priemonių.
Kenkėjų kontrolės ekspertai rekomenduoja užsandarinti visus sienų, grindų, prie elektros lizdų, po durimis esančius plyšius. Ant ventiliacijos angų patariama pritvirtinti tinklelius. Prie sienų galima pastatyti lipnius kartoninius namelius, kurie signalizuos, ar į namus vėl neužklydo kenkėjai.
Liaudiški patarimai
Kadangi tarakonai nemėgsta šalčio, žiemą patariama praverti langą. Jie nepakelia šalčio, tad turėtų žūti.
Kitas būdas – maisto nuodijimas. Tokie mišiniai dažniausiai gaminami su boraksu, boro rūgštimi. Vienas iš receptų: paimkite 1 dalį boro rūgšties, 1 dalį cukraus ir 8 dalis manų arba bulvių košės. Tarakonus taip pat nubaido ir laurų lapai, agurkų žievė.
Dar viena paplitusi priemonė yra miltų ir gipso mišinys. Indelius su šiuo mišiniu reikia išdėlioti vietose, kur tarakonai telkiasi. Jo paragavę, ūsuotieji žus, nes skrandyje stingstantis gipsas juos sunaikins.