Namai pastatyti naudojant molį ir šiaudus iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti egzotika, tačiau Lietuvoje kyla vis daugiau tokių namų. Ekologiškus namus pasistatę žmonės džiūgauja maža statybos kaina ir gyvenimu natūralioje aplinkoje, tačiau ekspertai įžvelgia tokios statybos trūkumų.
Nekainavo nė 50 tūkst. litų
Savomis rankomis iš molio ir šiaudų namą sulipdęs Taurius Gulbinas su šeima jame leidžia jau antrą žiemą. Idėja statyti būtent tokį namą kilo atsitiktinai: internete jis užtiko šį netradicinį statybos būdą ir pradėjo juo domėtis: „Nuvažiavom apžiūrėti kaimelį, kur daugiau tokių namų, tai užsimanėme ir patys taip padaryti, nes tai pigu, originalu, ekologiška.“
T. Gulbino namas gana netradicinės formos – aštuonkampis. Namo plotas – apie 100 kv. m. Po dalimi namo stovi rūsys iš plytų ir betono plokščių, pamatai – poliniai. Sienos struktūra pušinė į kurią sukišti šiaudai, o tada viskas nutinkuota molio ir smėlio mišiniu. Išorė tinkuota du kartus, vidus keturis. Šiuo metu vyras užbaiginėja antrą namo aukštą, planuoja ateityje dar kartą nutinkuoti išorinę sieną. Namo langai nukreipti į pietų pusę, taip saulė žiemą labiau prišildo namą.
Vyras tikina, kad įžiūri labai daug tokio namo privalumų: „Aišku, labai svarbu, kad namą statytum pats, toks namas yra savas. Visą laiką gali kurti, nebijoti kažkur prisiliesti, kažką keisti, molinis namas plastiškas, formuojamas. Kalbant apie pačią statybų technologiją, privalumai, kad šiaudus gavome praktiškai nemokamai, o tai pigiau nei pirkti kokias plytas. Ir atmosfera tokia, šiaudas kvėpuoja, praktiškai nereikia ventiliacijos. Trūkumas toks, kad darėm polinius pamatus ir vėjas truputi košia per apačią, bet šitą problemą žadu neutralizuoti.“ Paklaustas apie statybos kainą, T. Gulbinas sakė, kad ši nesiekė 50 tūkst. litų.
Statyti savarankiškai – rizikinga
UAB „Ecococon“ vadovas Marius Tarvydas vardino daugybę molio ir šiaudų namukų pliusų – ekonominius, sveikatos ir ekologinius. Jo vadovaujama įmonė užsiima šiaudinių skydų gamyba namų statybai.
„Privalumų toks namas turi nemažai – energetinė varža, namui pakanka mažų energetinių sąnaudų. Toliau – geras mikroklimatas, nes molis gali užtikrinti vidutinį drėgnumą. Žmogui idealus drėgnumas yra apie 50 proc. pastato viduje ir molis tą užtikrina. Tai yra ekologiška statyba ta prasme, kad šiaudas yra atlieka. Tad jeigu mes naudojame atliekas pastatų statyboje, mes nenaudojame medžiagų, kurios yra iškasamos. Taigi statydamas tokį namą žmogus prisideda prie gamtos, nes naudoja gamtines atliekas pastatų statybai“, – pasakojo M. Tarvydas.
Vis dėl to, priešingai nei T. Gulbinas, apie mažesnes tokio namo statybos kainas M. Tarvydas nekalbėjo, atvirkščiai, toks namas pastatytas profesionalų yra netgi brangesnis už kitus statybos būdus. Be to, savarankiškai namus besistatančius žmones jis vertino skeptiškai, siūlė šiuos darbus geriau palikti profesionalams, nes savavališka statyba, anot jo, yra pavojinga žmogaus sveikatai ir gyvybei.
M. Tarvydas pastebėjo, kad savarankiškai pastatytų namų kokybė yra abejotina, o kaina taip pat nėra gerokai mažesnė, nes žmonės nepaskaičiuoja savo darbo laiko kainos, transportavimo išlaidų ir kitų dalykų.
„Kiekvienas statinys turi rinkos vertę. Tai jeigu mes įvertintume, už kiek jis tą pastatą galėtų parduoti, ir kiek į jį investavo, mes pamatytume, kad jis investavo kur kas daugiau nei jis už jį gali gauti pinigų. Didžioji dalis savadarbių namų yra neilgaamžiai“, – aiškino M. Tarvydas.
Namai iš molio ir šiaudų – neracionalu
Statybininkas Jonas Juravičius turi ilgametę patirtį, pirmąjį namą iš šiaudų pastatė kone prieš keturis dešimtmečius. Vyras Lietuvoje žinomas kaip molinių namų statytojas, noriai konsultuoja žmones sugalvojusius rinktis šį statybos būdą. Visgi didžiulę patirtį turintis J. Juravičius buvo atviras, statyti tokį namą dabar – neracionalu.
„Mintis buvo tokia, kad jei žmogus po nepriklausomybės atkūrimo susigrąžino savo tėvų ar senelių žemę ir jis turi ne per daugiausiai lėšų, bet pamokytas šito paprasto statybos metodo gali sau bandyti įsikurti grąžinamoje žemėje, nes pirmoji rišamoji medžiaga esanti jo sklype neperkant, o esanti Dievo dovanota yra molis. Taigi pagal šitą receptą buvo bandoma sukurti technologiją, praktiškai pabandėm ir statėm panaudojant molį. Bet tai buvo aktualu maždaug penkiolika metų atgal. Dabar molio statybos aš per daug nepropaguoju, nes dabar atsiradę kokybiškesnių statybinių medžiagų, su didesnėmis šiluminėmis varžomis, todėl šitas metodas nėra per daug perspektyvus, žiūrint mano, kaip statybininko akimis“, – sakė J. Juravičius.
Anot statybininko, tokius namus verta statytis tik turint nedaug lėšų, kadangi pastatai iš molio nėra ilgaamžiai. Turintiems daugiau pinigų jis siūlo rinktis kitas, patikimesnes medžiagas.
„Dabar nėra labai racionalu taikyti šį statybos metodą, nes jei būtų racionalu, šitas metodas būtų prigijęs ir klestėtų. Tie, kurie užsiima tokia statyba, jiems tai yra komercija. Ir šiaudiniai namai yra propaguojami, bet aš kartais paklausiu šiaudinių namų statytojų, o kas atsitiks, jei kas cigaretę pabandys įkišt į sieną“, – aiškino J. Juravičius.
Lietuvoje tokių namų statyti neapsimoka visų pirma dėl šiaurietiško klimato. Savadarbis namas nebus ilgaamžis, o pastatytas profesionalų nebus pigesnis nei kiti statybos būdai: „Atskirose Azijos šalyse, pasaulyje, kur nėra statybinių medžiagų, kur neišvystyta pramonė, žmonės ir šimtmečius gyvena, kur yra karštesnis klimatas, mažiau drėgmės, ten molis pasiteisina ir šaltį prilaiko, ir nedegama medžiaga sumaišius su organinėm medžiagom“, – sakė J. Juravičius.
Statė dėl ekonominių sumetimų
Skulptorius Robertas Strazdas savo namą Arklėnų kaime pasistatė iš antrinių medžiagų. Vyro teigimu, prieš statant namą apie ekologiją jis negalvojo, pasirinkimas buvo grįstas vien tik ekonominiais motyvais. Su šeima apvalų namą jis įsirengė už 24 tūkst. litų. Beveik visą namą jis pastatė iš nebenaudojamų medžiagų ir pasistengė į viską pasižiūrėti kūrybiškai.
„Naudojau senas plynas. Pamatams riedulius, akmenis ir padarėme normalius pamatus. O paskui sienas kėlėme iš senų baisių silikatinių plytų. Sienų storis išėjo apie pusę metro, o į tarpą tarp išorės ir vidaus plytų pylėme pjuvenas maišytas su kalkėmis. Taip susidarė varža. Kad nebūtų šlykštu, sienas mes paėmėm ir aptinkavom moliu“, – apie statybas pasakojo R. Strazdas.
Skulptorius sakė suprantantis, kad toks namas nėra ilgaamžis, bet netruko iškelti retorinį klausimą, ar to ilgaamžiškumo išties reikia. Jis taip pat pažymėjo, kad jei namą būtų statęs ne pats, o samdęs specialistus, vargu, ar viskas būtų kainavę pigiau už tradicinės statybos būstą.
Statant namą menininkui labai svarbu buvo estetika, kad namas gamtoje neatrodytų kaip svetimkūnis. Pasak jo, taipavyko – namukas dera ir susilieja su kraštovaizdžiu: „Jis lyg ir yra, lyg ir nėra“, – sakė R. Strazdas.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
