Vynuogių augintojai Lietuvoje skaičiuoja šiųmetį derlių. Pavasaris vynuogėms nebuvo palankus dėl užsitęsusių šalnų, tačiau vasara ir šiltas ruduo augintojus išties džiugino. Skaičiuojama, jog Lietuvoje vynuogių augintojų – maždaug šimtas, jų padaugėjo Europos Sąjungai Lietuvą pripažinus vynuogių auginimo šalimi. Trečiąsyk derlius nuimtas ir didžiausiu Lietuvoje bei vienu šiauriausių vynuogynų po atviru dangumi pasaulyje vadinamame vynuogyne Rokiškio rajone. Derlius kuklesnis nei pernai, tačiau vynuogių kokybė – išskirtinė.
Vynmedžių augintojų gretos didėja
Kaip komentavo Lietuvos vynuogininkų asociacijos prezidentas Ramūnas Pilvelis, šie metai vynuogių augintojams buvo palankūs: nors pavasario pradžioje naktys buvo šaltos, vėliau augalus puolė paukščiai ir širšės, galintys derlių sunaikinti per porą valandų, vynuogininkai, sugebėję augalus apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų, tikrai patvirtintų, kad šie metai buvo palankūs vynmedžiams, ypač dėl ypatingai šilto rugsėjo, kuomet vynuogės puikiai sunoko.
Lietuvos vynuogininkų asociacija pradėjo registruoti vynuogynus. Skaičiuojama, jog Lietuvoje šiuo metu galėtų būti daugiau kaip šimtas vynuogių augintojų. Kai kurie savo ūkiuose laukia lankytojų, siūlo nakvynes ar pramogas.
Mūsų šalyje vyrauja vynuogynai, kurių plotas – nuo dviejų arų iki penkių hektarų. Kaip juokauja pašnekovas, jei sudėtume visus, panašaus ploto būtų vidutinis Prancūzijos, Italijos ar Ispanijos ūkis. Dauguma auginamų vynuogių – techninės veislės, skirtos vynui ar vynuogių sultims gaminti, beveik visi vynuogių ūkiai vyną gamina tik savo reikmėms.
„Kol kas Lietuvoje vynuogininkystė yra starto pradžioje. Pirmieji vynai, pagaminti iš Lietuvoje užaugintų vynuogių, pardavime pasirodė tik prieš porą metų. Šiuo metu yra žinomi tik du vyndariai, parduodantys savo vyną iš Lietuvoje užaugintų vynuogių, vienas jų – šiaurės Lietuvoje įsikūręs Ilzenbergo dvaras“, – kalbėjo R. Pilvelis.
Pašnekovo žodžiais, vynuogių augintojai savo sprendimą imtis šios veiklos paprastai motyvuoja tuo, jog patiko užsienyje pamatytas vynuogynas, todėl norėjo pabandyti patys. Kiti auginti vynuoges nusprendė dėl komercinės veiklos. Gavę daugiau informacijos ar išgirdę patirčių tų, kurie jas augina ir kuriems pavyksta, surizikuoja ir užsisodina pasirinktą plotą žemės.
„Galimybių daugėja ir dėl klimato, ir dėl naujų vynuogių veislių, tinkamų mūsų klimatui. Vis daugiau lietuvių išdrįsta auginti didesnius vynuogynų plotus. Tiesa, vynuoges auginti sudėtingiau nei, pavyzdžiui, puikiai Lietuvoje derančias obelis ar kitas kultūras. Vien jas genėti per metus tenka keturis kartus. Kalbant apie vyno gamybą, asociacijos nariai ieško lietuviško vyno identiteto, neskuba lygiuotis ar lygintis su senąsias tradicijas puoselėjančiomis šalimis. Net neverta bandyti to daryti, daug svarbiau atrasti savitą skonį ir savo stilių“, – mano R. Pilvelis.
Istorija sena, kultūra formuojasi
Nors vynuogės į Baltijos šalių dvarus buvo atvežtos XIV amžiuje, Lietuvoje gilių vyndarystės tradicijų nėra, tačiau ji kuriama, nes tą padaryti paprasčiau, keičiantis klimatui ir gausėjant vynuogių veislių, tinkamų auginti mūsų klimato sąlygomis.
Beje, pačiu šiauriausiu vynuogynu laikomas į Gineso rekordų knygą įrašytas vynuogynas netoli Sabilės miestelio, maždaug už 110 km nuo Rygos. Sabilė į Šiaurę nutolusi apie 150 km toliau nei Ilzenbergo dvaras. Vyno gamybos tradicijos Sabilės miestelyje siekia XIV a.
Ilzenbergo dvaras prieš kelis šimtus metų buvo Livonijos valdomose žemėse ir įkurtas vokiečių baronų, todėl manoma, jog čia buvo auginamos vynuogės bei gaminamas vynas, pastaruosius kelerius metus šį dvaro tradicija tęsiama toliau.
„Tiems, kurie sako, jog šiaurės Lietuvoje neįmanoma auginti vynuogių, mes sakome įmanoma, ir Ilzenbergo dvaro, ir Sabilės miestelio pavyzdys tą tik patvirtina“, – pabrėžė Lietuvos smulkiųjų aludarių asociacijos vadovas Gintaras Bingelis.
Derlius – ne prastas
Viename šiauriausių pasaulio dvarų, Ilzenberge, vynuogyno plotas – beveik 4 hektarai. Derlius skinamas 0,7 hektaro plote, likęs plotas – jauni sodinukai. Ilzenbergo dvaro, įsikūrusio Rokiškio rajone, vyndarys Andrius Diliautas pasakojo, jog baltojo vyno ir raudonosios vynuogės jau nuskintos. Iš 0,7 hektaro šį sezoną surinkta 2384 kg derliaus.
Nors, pašnekovo žodžiais, gegužę užsitęsė šalnos, Ilzenbergo dvaras – dėkingoje vietoje tarp dviejų ežerų, todėl vynmedžiai smarkiau nenukentėjo, šalnos pakando tik kai kuriuos jaunesnius augalus. Kita vertus, vasara jiems buvo gana palanki, o rugsėjis – išskirtinis. Tai ir lėmė, kad nors derliaus maždaug trečdaliu mažiau nei įprasta, jo kokybė aukščiausia, kokią įmanoma pasiekti Lietuvoje.
Kadangi vynuogės sunoko idealiai, dvare iš šiųmečio derliaus planuojama gaminti tiek baltą sausą, tiek raudoną, o ne rožinį (rosé) vyną – toks paprastai gaminamas šaltesniais metais.
Atsiperka ne visuomet
Kalbėdamas apie vynuogyno įrengimą, A. Diliautas paaiškino, jog vynmedžių sodinukai, priešingai nei daugelis mano, nėra brangiausias pirkinys. Nemažai kainuoja vietos vynuogynui paruošimas, atramos, apsauga nuo paukščių.
Ilzenbergo dvare vynmedžiai nuo paukščių saugomi naudojant lazerį. Nereikia kasmet tiesti tinklų, į kuriuos įsipainioja paukščiai, lazeris jiems saugus. Tiesa, pradinė investicija į šią technologiją nemaža, tačiau vynuogynas Ilzenbergo dvare – didelis, tad ji atsiperka.
Svarstantiems auginti vynmedžius ir, galbūt, ateityje gaminti vyną, pašnekovas pataria pabandyti pasisodinti 100–200 vynmedžių.
Pavyzdžiui, Lenkijoje vidutinis vynuogynas – apie pusantro hektaro, bet sėkmingiausi – maždaug 3–4 hektarų vynuogynai, įveisus tokio ploto, verta įsirengti ir vyninę. Šeima savo jėgomis, pašnekovo žodžiais, galėtų prižiūrėti maždaug 3 hektarų vynuogyną.
Kol vynuogės pradeda duoti derlių praeina maždaug ketveri metai, taigi, jei vynuogyno plotas nedidelis, jis galėtų būti papildoma veikla kaimo turizmo sodybose. Beje, vyninei įrengti Lietuvoje keliama daug specifinių reikalavimų, priešingai nei kaimyninėje Lenkijoje.
Pats A. Diliautas pirmąsias vynuogių veisles išbandė prieš penkiolika metų. Pradėjo nuo tų, kurias augino lenkai – ligoms atsparių hibridinių vokiškų veislių, populiariausia kurių – „Solaris“.
Ši veislė – pasiteisinusi ir Lietuvoje, uogos idealiai sunoksta ir vėsesnę vasarą. Bėda, kad šios veislės atsparumas šalčiui mažesnis, ji atlaiko maždaug iki -25 laipsnių šaltį, todėl, jei didesni plotai nedengiami, kas kelias žiemas vynmedžiai nušąla. Jis pats žiemai savo vynuogyną dengdavo: vynmedžius lenkdavo prie žemės ir uždengdavo agroplėvele.
„Yra drąsių žmonių, kurie pasisodinę ir po hektarą šios veislės vynuogių, nors žino, kad kartą per tris-ketverius metus rizikuoja likti be derliaus. A. Diliautas išbandė ir amerikietiškas veisles, kurios pakankamai naujos, tačiau populiarios Viskonsine, Minesotoje, Vermonte, Naujajame Hampšyre, Kanadoje, Kvebeke, kur žiemos ypač šaltos.
Pastaruosius kelerius metus šių veislių vynuogės auginamos ir Ilzenbergo dvare. Vynmedžiai atlaiko iki -35 laipsnių temperatūrą, taigi, lietuviškos žiemos jiems – ne iššūkis. Šį dešimtmetį, prognozuoja pašnekovas, daugiau perspektyvų turi būtent amerikietiškos veislės, tačiau ateityje dėl klimato kaitos – sunku prognozuoti.
Ilzenbergo dvare baltasis vynuogių vynas gaminamas iš „Frontenac Blanc“, „Saint Pepin“, „La Crescent“ ir „Adalmina“ vynuogių veislių, rausvasis ir raudonasis – iš „Marquette“ ir „Frontenac“ vynuogių rūšių.
