Natūralu, kad daugelis stengiasi kurti jaukius, praktiškus ir patogius namus… Tris vaikus auginančios jaunos šeimos name interjerą projektavusi architektė Justė Žibūdienė šiems savaime suprantamiems poreikiams įgyvendinti pasirinko įdomų būdą – jaukiais žemės atspalviais dekoruotoje erdvėje pritaikė praėjusio amžiaus modernizmo epochai būdingų motyvų, subtiliai perteiktų per apdailos medžiagas, spalvinę kompoziciją ir grafiškus fragmentus.
Objekto dosjė:
Tipas – dviaukštis gyvenamasis namas su garažu.
Plotas – 240 m².
Gyventojai – 5 asmenų šeima: 2 suaugusieji, 3 vaikai.
Interjero projekto autorė – architektė Justė Žibūdienė.
Vilniaus priemiestyje nuosavų gyvenamųjų namų rajone pastatyto dviejų aukštų namo interjerą projektavusi architektė pirmiausia stengėsi išlaikyti eksterjero ir interjero stilistinę darną. Planuodama vidaus erdvių dekoro kompoziciją, ji rėmėsi pastato architektūros bei apdailos stiliumi – santūriomis klasikinėmis formomis, vyraujančiais rusvais atspalviais, natūraliomis apdailos medžiagomis. Kita vertus, tris mažus vaikus auginančiai šeimai buvo itin aktualu ne tik estetiniai, bet ir funkciniai bei praktiniai interjero sprendimai, tokie kaip lengvai valomi, neteplūs paviršiai, patvarios medžiagos, daug vietos daiktams susidėti ir pan., o kadangi didelėje šeimoje veiksmo ir klegesio netrūksta, šeimininkai pageidavo ramios, emociniu požiūriu komfortiškos aplinkos. Šie aspektai iš esmės padiktavo pagrindinę interjero stilistinę mintį.
Sąsajai tarp lauko ir vidaus išlaikyti buvo parinktas eksterjerui giminingas koloritas bei medžiagos. Eksterjere vyraujantys rudos paletės atspalviai perkelti į interjerą: pirmojo ir antrojo aukšto grindims dekoruoti architektė parinko labai praktišką medžiagą – riešuto spalvos ąžuolą. Anot jos, netipiška, kad, be riešuto, pritaikytas ir balinto ąžuolo atspalvis (prieškambario laiptų tūrio apdaila), nors paprastai architektė vengia derinti keletą skirtingų spalvų medienos apdailą. Tokį sprendimą lėmė namo architektūros ypatumai: nesinorėjo užtamsinti vidaus erdvių, nes dėl pastato plano ir langų formos į bendrąjį kambarį patenka nedaug šviesos.
Vyraujančiam riešuto atspalviui kompaniją palaiko netipiškos medžiagos: rūdinto metalo židinio apdaila, variniai šviestuvai, dūminto stiklo svetainės šviestuvų kompozicija, betono imitacijos plytelės, žalsvai pilki atspalviai. Šių medžiagų derinys erdvei suteikė solidumo, o juodos grafiškos detalės sudėliojo reikiamus akcentus.
Norėdama užmaskuoti matomoje vietoje buvusias duris, vedančias į sandėliuką po laiptais, architektė visą laiptų tūrį „apsiuvo“ faneruotės plokštėmis – jų faktūra papildo ir bendrojo kambario interjerą.
Nedideliame kambaryje darbo stalą atstoja paplatinta palangė.
Praktiškas sprendimas
Projektuojant interjerą teko šiek tiek pakoreguoti erdvę: reikėjo rasti būdą, kaip pereiti iš platesnės zonos į siauresnį koridorių ir kartu išsaugoti kuo daugiau vietos nedideliame darbo kambaryje. Architektė sumanė įrengti laiptuotą sieną su dvipuse lentyna iš koridoriaus ir darbo kambario pusės – ji vizualiai sušvelnina koridoriaus susiaurėjimą ir pagyvina erdvę grafiška konstrukcija.
Santūriame žemės atspalvių fone dėmesį patraukia nuolat pasikartojantis juodos spalvos griežtos linijinės grafikos motyvas: svetainėje ją atkartoja atvirų knygų lentynų konstrukcija, koridoriuje – laiptų turėklai ir stumdomųjų durų dekoras, dėl skaidrios stiklo plokštumos pereinantis ir į virtuvės zoną. Projekto autorė neslėpė, kad tai – tarsi užuomina į garsaus XX a. menininko Pieto Mondriano darbus, kuriems būdingos tiesių susikertančių linijų kompozicijos. Anot jos, riešuto spalvos apdaila, vario blizgesio detalės architektei siejasi su XX a. pradžioje įsigalėjusia modernizmo epocha, todėl į interjerą norėjo įterpti subtilią užuominą apie tai.
Visame interjere vyraujantis riešuto atspalvis virtuvės zonoje nuo grindų perkeliamas ant vientisų baldų fasadų plokštumų, o siekiant vizualiai neapsunkinti erdvės, pakabinamosios spintelės pagamintos su baltos spalvos vientisomis durelėmis.
Stilingi šviestuvai su vario spalvos gaubtais paįvairina vientisų virtuvės paviršių spalvinę kompoziciją ir suteikia solidumo.
Geras patarimas
Dažnai gaminant maistą didelei šeimai atvira virtuvė ne visada praktiška, tačiau, kad patalpa nebūtų aklinai uždaryta ir atskirta nuo likusios erdvės, galima sumontuoti stumdomąją stiklinę pertvarą. Justė Žibūdienė stiklines stumdomąsias duris dekoravo grafišku ornamentu, tad tiek jas atstūmus, tiek uždarius šis elementas atrodo kaip dekoratyvinis akcentas.
Antrame namo aukšte įrengtuose vaikų miegamuosiuose pakartojami tokios pačios griežtos linijinės grafikos motyvai kaip ir pirmajame, tačiau dėl patalpų paskirties specifikos čia jie įgyja kitokią prasmę. „Dvigubame“ berniukų kambaryje linijos tampa labirintu, nusitęsiančiu per atvirų lentynų konstrukciją, skiriančią kambarį į dvi skirtingas zonas, ir pereinančiu ant dviejų baltų spintų fasadų. Mergaitės kambaryje šis motyvas subtilesnis – įžvelgiamas languotame lovos gobeleno rašte, spintos fasaduose. Kurdama vaikų kambarius, architektė stengėsi sušildyti vyraujantį riešuto koloritą ryškesniais potėpiais, tad berniukų kambaryje atsirado melsvai žalių, derinamų su pilku atspalviu kompozicijų, o mergaitės kambarį nuskaidrino raudonai pilki potėpiai.
Didelis berniukų kambarys vizualiai padalytas į dvi dalis: vienoje pusėje miego zona, kitoje – darbo ir žaidimų vieta.
Žaismingą ir spalvingą nuotaiką vaikų vonios kambaryje kuria nuotaikingos mėlyno kolorito plytelės.
Mergaitės kambaryje linijinės grafikos motyvo interpretacijos įžvelgiamos languotame lovos gobeleno rašte, spintos fasaduose.
Nusižiūrėk idėją
Pagal architektės projektą sukonstruota priminimų lenta – ne tik praktiška, bet ir dekoratyvi, be to, pakartoja grafinių motyvų koncepciją. Tokią nesunku pasidaryti ir patiems – tereikia lentoje išgręžti skyles, per jas perkišti gumą ir ją įtempus tvirtai surišti. Guma prilaikys priminimų lapelius, nuotraukas, vaikų piešinius ar žurnalus.
Šeimininkų miegamajame itin svarbus jaukumo ir ramybės pojūtis. Atsižvelgiant į tai buvo parinktos ir atitinkamos apdailos bei dekoro medžiagos – jaukūs tekstilę imituojantys tapetai, minkštas audiniu aptrauktas lovos rėmas, pritaikytas šiltų atspalvių koloritas. Architektė nepamiršo ir visame interjere pasikartojančios linijinės grafikos – čia ji subtiliai pereina per nedidelės komodos fasadą. Siekiant išsaugoti kuriamą atmosferą, miegamasis neperkrautas sunkiais baldais. Tam net nebuvo poreikio, nes greta suprojektuotos dar dvi atskiros patalpos: vienos greta lovos sumontuotos durys veda į tik šeimininkams skirtą vonios kambarį, kitos – į drabužinę.
Justė Žibūdienė nevengė ieškoti įdomių asociacijų: „nuspalvintas“ modernus grafiškas motyvas įgauna visai kitokią prasmę – primena tradicinius tekstilės raštus, pavyzdžiui, ant vonios kambario plytelių. Šią gražią paralelę architektė paslėpė interjere.
