Vos prieš metus iš kito Lietuvos krašto į sostinę atsikrausčiusi gyventi keturis vaikus auginanti Neringos ir Lino šeima jau spėjo susirasti vietą, kur Vilniuje norėtų nusipirkti seną namuką, jį iš pagrindų atstatyti ir įsikurti pagal punktus iš „svajonių sąrašo“ – pačių sukurtoje aukštoje šviesioje erdvėje su dideliais langais be užuolaidų, kad būdami kartu puikiai jaustųsi kiekvienas didelės, smagios ir draugiškos šeimos narys.
Objekto dosjė:
Tipas – naujai atstatyta seno medinio namo dalis.
Plotas – 90 m².
Gyvenamoji erdvė: bendrasis kambarys, šeimininkų miegamasis ir 3 miegamieji palėpėje.
Patalpos aukštis – 3,30 m.
Gyventojai – šeima su 4 vaikais.
Interjero projekto autoriai – šeimininkai.
Kuriant namus ne veltui pagrindinis dėmesys atiteko bendrajam kambariui – buvo svarbu sukurti jaukią, šviesią ir patogią erdvę, kurioje būtų galima ir ramiai pasėdėti, ir smagiai padūkti.
Kol palėpė dar tik įrengiama, trimečių dvynukių miegamajam paskirtas svetainės kampelis po laiptais. Nuo likusios erdvės jį slepia balta užuolaida, penktadienio vakarais virstanti šeimos kino teatru.
Į vis dar kuriamus savo šeimos namus žurnalo kūrybinę grupę pakvietusi Neringa sako, kad šis procesas, ko gero, niekada nesibaigs. Ne dėl to, kad trūktų laiko ar idėjų, bet, atvirkščiai, – jos visada liejasi per kraštus, ir tai matyti namų aplinkoje: čia nuolat kas nors pasikeičia, randa kitas vietas, priima į savo draugiją naujus – rastus, įsigytus ar atnaujintus – daiktus, taikosi prie besikeičiančių augančių vaikų poreikių… Tačiau svarbiausi darbai jau padaryti. Kad patys tuo įsitikintume, šeimininkė parodo nuotrauką, kaip jų namas atrodė iki rekonstrukcijos, tiksliau, – atstatymo. Mažas, įgriuvęs ir sukiužęs namukas apleistame, krūmais užžėlusiame kieme. Užtat viename populiariausių sostinės rajonų, kone pačiame miesto centre. Tai buvo viena priežasčių, kodėl toks vaizdas šeimininkų neišgąsdino. Nusprendę, kad namo renovuoti neverta, jie viską išgriovė ir ėmėsi statyti iš naujo. Senojo pastato liko tik akmeniniai pamatai ir aukštas plytų mūro kaminas.
Šiuose namuose pirmenybė visuomet atitenka tam, kas tikra, sena, įdomu ir nuoširdu, o daugelis statybos ir namų įrengimo darbų buvo atlikta savomis rankomis – ne vieną baldą pagal žmonos projektą sukonstravo Linas, o namus puošia daiktai, atkeliavę ne tik iš parduotuvių, sendaikčių turgų ar senų sodybų, bet ir rasti išmesti. Tiesa, Neringai juos kruopščiai atnaujinus, jie pasikeitė neatpažįstamai.
Prisiminimui prieškambaryje buvo palikta atidengta viena senojo namo rąstų siena. Prie jos puikiai tiko ir kitos istorinės detalės – lagaminas batams susidėti bei senovinė kėdė.
Nedidelio prieškambario grindims iškloti Neringa parinko spalvingas raštuotas plyteles, gražiai išryškinančias senų rąstų sieną ir sukuriančias smagią nuotaiką.
Pirmajame aukšte įrengto sanitarinio mazgo pagrindiniu akcentu tapo dekoratyvinis elnias, įkomponuotas virš praustuvo zonos. Neringa pasakojo visada svajojusi apie tokią namų dekoro detalę.
Nors iš esmės medinis namas buvo pastatytas iš naujo, šeimininkai stengėsi išsaugoti jaukaus seno pastato įspūdį, juolab kad teko laikytis ir miesto statybos reikalavimų – sklypas įrengtas saugomos architektūros zonoje, todėl turėjo išlikti buvusi pastato forma, aukštis, arkos formos langai, čerpių stogas. Šeimininkams pasisekė rasti senų medinių rąstų – naujajame interjere jiems džiūstant medis skilinėja, tad namai įgauna senoviškumo įspūdį. Jį buvo mėginama kurti ir kitais būdais: palikti senų lentų fragmentai, atidengtas kamino plytų mūras, sienos dekoruotos faktūriška nelygaus tinko apdaila, o grindys išklotos sendintą medį imituojančia danga.
Didelės erdvės įspūdį sustiprina ne tik užuolaidomis nepridengti langai, bet ir baltai nudažytos sienos. Tokį koloritą Neringa rinkosi ne šiaip sau: šiame fone dera visos spalvos ir įvairios faktūros, tad dekoruojant namus savo jėgomis lieka mažiau galimybių suklysti.
Lubas skaidančios baltai nudažytos masyvios medinės sijos laikui bėgant truputį skilinėja, tad namas įgauna jaukų dailiai senstančio pastato įvaizdį.
Į šeimininkų miegamąjį veda gražios įsprūdinės dvivėrės durys, likusios iš senojo pastato. Neringa jas tik atnaujino ir padengė specialia danga, kad išryškėtų nelygumai ir seno medžio faktūra.
Praktiškas sprendimas
Per visą galinę bendrojo kambario sieną suprojektuota virtuvės baldų konstrukcija – itin talpi ir praktiška: aukštose viršutinėse spintelėse šeimininkai laiko retai naudojamus daiktus, o žemesnėse telpa visi virtuvės buities reikmenys. Ažūrines žaliuzių tipo virtuvės baldų dureles nudažė ir pritaikė patys šeimininkai.
Senovinis valgomojo stalas į šiuos namus atkeliavo iš senos sodybos, tiesa, Neringa jį rado visai atsitiktinai – internete žiūrinėdama parduodamų sodybų skelbimus su nuotraukomis. Teliko tik susitarti su nekilnojamojo turto agentu, o tai, anot jos, nėra labai paprasta.
Neringa pasakojo, kad kuriant namus ne veltui pagrindinis dėmesys atiteko bendrajam kambariui – čia įrengta ir svetainė su didele sofa, ir virtuvė bei valgomasis. Visa šeima vakarus ir laisvadienius mėgsta leisti kartu, tad buvo svarbu sukurti jaukią, šviesią ir patogią erdvę, kurioje būtų galima ir ramiai pasėdėti, ir smagiai padūkti. O dėl miegamųjų Neringa ir Linas buvo apsisprendę jau iš anksto – tai turėjo būti visai mažyčiai kambarėliai, juose reikia vietos tik pernakvoti. Vienas jų – šeimininkų miegamasis – suprojektuotas pirmajame aukšte, greta virtuvės. Nors į jį veda gražios dvivėrės medinės durys, viduje vietos užtenka tik lovai ir atnaujintai komodai, bet dėl to ši erdvė su daugybe smulkmenų atrodo tik dar jaukesnė. Palėpėje suprojektuoti dar trys kambarėliai ir vonia, tačiau kol kas pabaigtas įrengti tik paauglio sūnaus miegamasis – jo jaukumu ir dizaino sprendimais rūpinosi pats kambario šeimininkas.
Sena atgyvenusi spintelė puikiai pritapo vaikino miegamajame, tiesa, prieš tai ją teko atnaujinti. Baldas buvo paremontuotas ir perdažytas matiniais pilkais dažais.
Gera idėja
Siekiant sutaupyti vietos, nedidelėje palėpės erdvėje galima išnaudoti ir plačius langų kraštus. Šiame kambarėlyje įsikūręs vyriausias šeimininkų sūnus palei langą eksponuoja savo kepurių ir riedlenčių kolekciją.
Faktūriška baltai nudažyta senojo kamino plytų siena, senos dvivėrės durys, seni atnaujinti baldai pabrėžia gruboko, neapdailinto jaukumo įspūdį, vyraujantį visame interjere.
