MANO NAMAI žurnalo antrasis šių metų numeris – jau spaudos pardavimo lentynose. Žiemos leidiniuose akis labiausiai glosto interjerų iliustracijos, kuriose matyti židinys, krosnelė, malkos, etnostiliaus virtuvė, poilsio kampelis su jaukiu odiniu krėslu, namų bibliotekos vaizdai. Visa tai rasite ir vasario mėnesio numeryje.
Tikrai skandinaviškas interjeras
Mūsų žurnalo bičiuliai iš Danijos – žinomos interjero objektų ir aksesuarų bendrovės „Vipp“ vyriausiasis dizaineris Mortenas Bo Jensenas, kartu su drauge, grafikos dizainere Kristina May Olsen, ir jųdviejų penkiametėmis dvynukėmis Merle and Anine – neseniai persikėlė į naują būstą Kopenhagoje, buvusiame sename pieštukų fabrike. Patys interjerą projektavę lofto šeimininkai į svečius pakvietė ir mūsų kūrybinę grupę.
Visa šeima – dizaineris Mortenas Bo Jensenas, jo gyvenimo draugė, grafikos dizainerė Kristina May Olsen, ir jųdviejų penkiametės dvynukės Merle and Anine.
Erdvus, daugiau nei 100 m² ploto, amerikietiško tipo loftas įrengtas senoje, iš pagrindų atnaujintoje buvusioje „Viking“ pieštukų gamykloje, esančioje industriniame Kopenhagos uosto rajone Islands Brygge. Šiandien šį rajoną renkasi vis daugiau naujakurių: daugelį žavi senųjų pramonės šakų – tradicinių medžio dailidžių, senos dviračių gamyklos ir kitų dirbtuvių, taip pat įvairių galerijų – kaimynystė. Mortenas šią vietą pasirinko ne atsitiktinai: netoli jo naujųjų namų įsikūręs bendrovės „Vipp“ biuras, be to, čia pat – ir didysis Kopenhagos kanalas. „Viskas buvo apgalvota iš pagrindų.
Ilgai mąsčiau apie tai, kaip norėčiau gyventi, – pasakojo dizaineris. – Sprendimas buvo paprastas: atsparos tašku tapo funkcionalumas ir efektyvumas tiek kalbant apie aplinką, tiek apie architektūrinius sprendimus, tiek apie interjerą. Dabar gyvenu šalia darbovietės, man nereikia net jokio transporto, todėl daugiau laiko galiu skirti šeimai“, – privalumus vardijo Mortenas.
Dizaineris pataria
„Mūsų namai yra pavyzdys, kaip geriausiai optimizuoti erdvę. Pastatėme tik stumdomąsias duris, malkoms laikyti įrengėme nišą, suprojektavome knygų sieną, baldus įmontavome į kitus erdvės objektus. Taip galėjome atlaisvinti daug grindų ploto ir sukūrėme didelės erdvės pojūtį“, – savo architektūrinius sprendimus paaiškino projekto autorius.
Nuotraukos – Anderso Hviido, www.hviidphotography.dk. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės.
Projekto autorius – bendrovės VIPP vyriausiasis dizaineris Mortenas Bo Jensenas, www.vipp.com.
Lakoniška moderno interpretacija
Stiliaus akibrokštai, ryškios spalvos bei raštai, ekstravagantiškos formos ar siurrealistiniai motyvai interjere kelia smalsumą ir traukia žvilgsnį, tačiau, daugelio psichologų nuomone, žmogus geriausiai jaučiasi ramaus, natūralių tonų kolorito erdvėje, saikingai apstatytoje pažįstamais, įprastų formų estetiškais daiktais. Ramią, jaukią, bet nenuobodžią gyvenamąją aplinką interjero dizainerė Virginija Sabaliauskienė stengėsi sukurti projektuodama Vilniaus senamiestyje įsikūrusios jaunos šeimos buto interjerą.
Nors iš virtuvės į svetainę patenka nemažai šviesos, Virginija šviesos bei jaukumo pojūtį čia stengėsi sustiprinti ir vizualinėmis priemonėmis: neperkrauta daiktais, laisva erdvė, šviesios kambario sienos ir grindys, pastelinių, švelnių tonų baldai. Visi interjero elementai parinkti modernūs, lakoniški ir funkcionalūs, o kaip svarbiausi akcentai išryškinti sienas puošiantys Lietuvos dailininkų meno kūriniai. Malonų jaukumo įspūdį svetainėje padeda kurti faktūriški elementai – žemiškų atspalvių minkštas kilimas, greta krosnelės tvarkingai sudėtos malkos, vertikaliomis medinėmis lentelėmis iškalta lenkta koridoriaus siena, subtiliai paįvairinanti santūriai dekoruotos svetainės architektūrą.
Greta darbo zonos įrengto mergaitės kambario forma taip pat buvo gana sudėtinga: ilga ir siaura patalpa su aukštomis lubomis atrodė nejaukiai. Norėdama ją pataisyti, Virginija nišoje suprojektavo spintą, sukonstruotą iš įvairaus gylio kubų. Taip monotoniška forma įgavo dinamiško žaismo. Linksmą ir smagią nuotaiką čia padėjo kurti lengvos, gaivios spalvos ir žaismingi vaikiškų motyvų piešinukai ant sienų.
Nuotraukos – Augio Narmonto. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės. Projekto autorė – interjero dizainerė Virginija Sabaliauskienė, www.2xj.lt.
Juoda estetika: kilminga, prabangu, bohemiška, rafinuota
Vienas didžiausių paklydimų interjero dizaino teorijoje – juodos spalvos sumenkinimas. Daug kas mano, kad juoda sugeria šviesą, vizualiai sumažina erdvę ir yra per daug niūri. Tačiau profesionalai žino, kad ši nuomonė klaidinga, ir plačiai naudoja juodą spalvą – kuria grafiškus, prabangius, subtilaus skonio interjerus.
Juoda spalva drąsiai įžengė ne tik į prezentacines patalpas – priklausomai nuo jos kiekio ir pasirinkto stiliaus, rezultatas gali būti nepaprastai įdomus ir estetiškas. Vyraujantį vaidmenį juoda spalva išsaugo ir tada, kai interjere nėra naudojama kaip pagrindinė. Net vieno juodo objekto ryškios, skulptūrinės formos kambaryje iškart atkreips dėmesį – jos bus aiškiai matomos bet kokiame fone. Juodoje erdvėje pajuntame spalvos galybę, beribį, paslaptingą pasaulį, anapusinio gyvenimo dvelktelėjimą.
Kuriant interjerus juodos spalvos pagrindu, dažniausiai kaip atsvara naudojama balta spalva. Juodą nesunku priderinti prie bet kokios spalvinės gamos, tačiau pats populiariausias derinys – juodos ir baltos kombinacijos. Baltai juodas interjeras – visada pritrenkiantis ir įspūdingas rezultatas. Ši spalvinė paletė grindžiama stipriu dviejų priešingybių kontrastu, dėl kurio nė viena detalė nepraslys pro akis. Juodai baltas interjeras – tai siurrealistinė erdvė, tai giliausias šešėlis ir absoliuti šviesa.Viena iš būtinų juodai balto interjero harmonijos sąlygų – laikytis balanso, vadovautis tradiciniu kinų principu in ir jang: sakykim, baltame kampe pastatykite juodą kėdę, o ant juodo lovos užtiesalo paguldykite baltą pagalvę.
Parengė Emilija Šilgalytė.
Virtuvės baro zona: stilius, baldai, detalės
Tereikia įsirengti baro stalą, ir visas gyvenimas, persikėlęs iš tolimiausių namų kambarių, ims suktis apie jį.
Daugiafunkcės virtuvės „salos“ paviršiuje sutelpa net kelios zonos: virtuvės pusėje stalviršyje gali būti sumontuota viryklė, o greta palikta daug laisvos vietos maistui gaminti. Kita dalis gali tapti reprezentacine, skirta smagiai pasėdėti ir pasikalbėti prie kavos ar arbatos puodelio.
Grobuoniška prigimtis turi žavesio!
Kaip pastebėjote, šiame numeryje daug dėmesio skiriame barui: prie jo smagu pasėdėti, gurkšnoti kavą, plepėti, užkandžiauti. Tad nieko keista, kad toliau mintys nuvingiavo link „užkandžiaujančių“ augalų… Juolab kad neišvengiamai artėja pavasaris: jau žvalgomės į kambarines gėles ir galvojame, kokių dar nematytų augalėlių norėtųsi namuose. O vabzdžiaėdžiai ir dekoratyvūs, ir labai įdomūs – tik reikia juos pažinti..
Kuo įdomios saulašarės? Tai vienas dažniausiai namuose auginamų ir lengviausiai prižiūrimų vabzdžiaėdžių augalų. Saulašarės (Drosera) pavadinimas susijęs su dekoratyviausia savybe: ant jos lapų žiba lašeliai, labai panašūs į rasą. Tik skirti jie ne vien grožėtis, bet ir privilioti aukas, o paskui jas „suvirškinti“. (Vabzdžiaėdžiai tuo ir žavūs, kad labai įdomu stebėti jų medžiojimo ypatumus.)
Augdamos tinkamomis sąlygomis saulašarės pražysta simpatiškais žiedais, šie išsiskleidžia ant ilgų žiedynstiebių – saugiu atstumu nuo grobio tykančių lapų, kad žiedus apdulkinantys vabzdžiai netaptų aukomis.
Populiariausia yra vadinamoji Alisos saulašarė – jos lapams dekoratyvumo suteikia ne tik ant jų žvilgantys lašeliai, bet ir įspūdinga raudona plaukelių spalva.Kuo įdomios tuklės? Tuklės (Pinguicula) – dekoratyvios gėlės su elegantiška, prie žemės prigludusia lapų skrotele, apsipilanti violetiniais, raudonais, melsvais ar baltais žiedeliais. Nedideli, iš pažiūros gležni lapai nelygūs. Auga šios gėlės lėtai. Paprasčiausia auginti Morano ir Ehlers rūšies tukles: jos žydi kelis kartus per metus, netgi žiemą. Beje, prasidėjus ramybės periodui stambesni, medžioti skirti lapai džiūsta (juos reikia pašalinti) ir formuojasi kompaktiškesnės, labai gražios skrotelės. Nužydėjusios daugelio rūšių tuklės ima sparčiai auginti dukterines skroteles – jas galima atskirti. O ir šiaip padauginti paprasta: tereikia paimti apatinį skrotelės lapelį ir padėti ant drėgnų kiminų – taip pavyks užsiauginti naują gėlę.
Kaip gėlės medžioja? Tuklės medžioja panašiai kaip saulašarės, tik jų lapai nesusisuka. Visas lapų viršus padengtas liaukutėmis. Vienos išskiria lipnų skystį – atsigerti nutūpę vabzdžiai jame įklimpsta, tada kitos liaukutės pagamina fermentus, ir šie grobį „suvirškina“.
Egzotiškas saracėnijos grožis
Kuo įdomios saracėnijos? Saracėnijos (Sarracenia) – originaliai atrodantys augalai. Vabzdžiams vilioti skirtos „dangteliu“ pridengtos tūtos – jų būna įvairių spalvų, formų, nelygu, kokios rūšies augalas. Gėlės tokias tūtas išaugina pavasarį, o prieš ramybės metą jos nuvysta ir žiemoja tik šakniastiebis. Vasarą saracėjos pasipuošia geltonais, raudonais, rudais žiedais, jie išlieka dekoratyvūs gan ilgai. Lengviausia auginti purpurines ir gyslotąsias saracėnijas, o melsvalapės labai dekoratyvios – jų gaudyklės didelės ir spalvingos.
Kaip gėlės medžioja? Saracėnijos gaudo grobį tūtomis – šių viršuje išsiskiria saldus, vabzdžius pritraukiantis nektaras. Bandydami atsigerti jie įkrenta, o gaudyklės vidus padengtas žemyn nukreiptais ir slidžiais plaukeliais, tad net vikruoliai vorai ten pakliuvę nesugeba išsikapstyti. Tūtos viduje esančiame skystyje maistas „suvirškinamas“. Itin sėkmingai saracėnijos prisivilioja drozofilas.
Shutterstock nuotraukos. Tekstas – Danguolės Kiškienės.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!