Pagaliau ir pirmas šių metų pavasarinis žurnalo MANO NAMAI numeris. Be įprastinių rubrikų, šį mėnesį rasite puslapių, skirtų vienai laukiamiausių ir gražiausių pavasario švenčių – Velykoms.
Pavasariškos nuotaikos pranašai
Rodos, tik vakar nurinkome žiemišką dekorą, į dėžes sugulė sidabrinio ar auksinio atspalvio žvakės, sodrių spalvų žaižaruojantys blizgučiai. Šiandien jie užleido vietą hiacintui vazonėlyje ar snieguolių puokštelei, rytoj išsprogs berželiai, o poryt jau ir margučiai patvirtins, kad pavasaris neabejotinai čia. Anksčiau jį įsileisime į namus – ilgiau džiaugsimės gaivia žaluma, saulėtomis spalvomis, Velykų laukimu…
Projekto autorė – Rima Milaševičienė. Nuotraukos – Augio Narmonto. Tekstas – Danguolės Kiškienės.
„Citrininė“ vaza
Skaidrus stiklas, švelnių šiltų spalvų paletė – tarsi atspirties taškai, nuo kurių pradedame kurti pavasarišką kompoziciją. Neturėjome gražaus vazono raktažolei, o ir stiklo vaza niekuo neišsiskirianti ir neįdomi, bet išgelbėjo citrinų griežinėliai. Neišvaizdų plastikinį vazoną su raktažole įstatėme į stiklo indą. Į tarpą kruopščiai prikaišiojome citrinų griežinėlių (čia galėtų tikti ir mažesni – žaliųjų citrinų ar mandarinų) ir pripylėme vandens – tik taip jie ilgiau išliks gaivūs ir dekoratyvūs. Visiškas atsitiktinumas, kad kaip tik pražydo snieguolės, o jų žiedeliai tokie panašūs į plastikines gėlytes. Lengvas tokių gėlyčių „patalas“ labai pritiko taurėje įkalintam margučiui.
Taurės-žvakidės
Negalėtume pasakyti, kas pirmasis sugalvojo būdą vyno taures naudoti kaip žvakides – iškeltos aukščiau jos atrodo įspūdingai, tad ši dekoravimo idėja pasklido žaibišku greičiu. Mes jai taip pat neatsispyrėme, tik pasistengėme savaip patobulinti. Į metalines lėkšteles (tiktų ir paprastos baltos ar kokie padėkliukai, bet šaltas metalas čia suspindi kontrastingai ir netikėtai) įdėjome putpelių kiaušinių, plaušų (šie asocijuojasi su šienu) ir kelias apsamanojusias šakeles.
Ką primena kriauklytės…
Šį kartą vainikui panaudojome kriaukles; jų greičiausiai atsirastų kiekvienuose namuose: prisivežame iš kelionių, tik nelabai sugalvojame, kur panaudoti. Bet juk kriauklės primena kiaušinių lukštus, todėl gražiausios pavasario šventės vainikui papuošti puikiai tinka! Pirmiausia iš popieriaus susukome pagrindą ir karštais klijais pritvirtinome nedideles kriauklytes. Dekoravome vainiką, kaip mokėjome, – priklijavome nudažytų putpelių kiaušinių, apsukome spalvotais plaušais. Kiaušinių pridėliojome ir į didesnes, vainikui netinkamas kriaukles, o prie jų derėjo ir dažant sudužusių kiaušinių spalvoti lukštai.
Margučiai – lyg tapybiškos akvarelės
Kai kurie žmonės sugeba tobulai tiksliai išraižyti margučius, bet ne visiems tokių gebėjimų duota, tad mes galimybę lieti ant kiaušinių tapybiškas akvareles patikėjome… atsitiktinumui. Dažant kiaušinius nagų laku išties tik juo ir tenka pasikliauti. Kiaušinius išvirėme, kad būtų tvirtesni. Dažydamos naudojome vienkartines stiklinaites, kad nereikėtų vargti plaunant indus. Svarbiausia – vanduo turi būti nei per šiltas (lakas jame ištirps), nei per šaltas (tada jis sustings ir neišsilies „akvarelės“). Tenka nuolat tikrinti, kad jis išliktų kambario temperatūros. Laką pylėme labai atsargiai, kad nepanirtų vandenin, o tik plūduriuotų jo paviršiuje, po kelias spalvas į vieną indelį. Sumaišėme mediniu iešmeliu (tinka ir dantų krapštukas), kol gražiai išsiliejo įvairūs raštai. Kiekvieną kiaušinį dažėme du kartus: pirma merkėme iki pusės taip, kad beveik visa lako plėvelė jį padengtų, palikdavome, kol lakas nudžius (tai ilgai netrunka), vėl iš naujo maišėme tas pačias spalvas ir spalvinome kitą pusę.
Viskas pagal planą
Architektas Dalius Regelskis, kartu žmona Egle neseniai persikėlęs į naują būstą architektų ir dizainerių pamėgtame buvusiame industriniame pastate įrengtoje studijoje, džiaugiasi įgyvendinęs savo seną svajonę įsikurti lofte, juolab kad pavyko rasti būtent tokią erdvę, apie kokią svajojo, ir pritaikyti čia jau seniai mintyse sudėliotus sprendimus. Ir nors vykstant procesui kartais atrodė, kad kai kurių sunkiai ar brangiai įgyvendinamų idėjų teks atsisakyti, viskas vyko pagal planą.
Nuotraukos – Leono Garbačiausko. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės. Projekto autorius – architektas Dalius Regelskis, studija „Dalius & Greta Design“, www.dgd.lt.
Dėl dviejų pagrindinių laikančiųjų sijų, kurių rekonstruojant patalpą nebuvo galima griauti, 25 m² antresolė padalyta į tris dalis. Vidurinėje įrengtas Daliaus ir Eglės miegamasis, šalia jo – šeimininkų vonios kambarys, likusioje – jaukus darbo ir poilsio kambarėlis, kuriame apsistoja besisvečiuojantys draugai. Siekdamas išsaugoti erdvės pojūtį, architektas įrengė atvirą, tik metaliniu turėklu atskirtą antresolę, tačiau pasirūpino, kad prireikus ją būtų galima paslėpti nuo bendrojo kambario ir sukurti intymesnę atmosferą. Ant lubose įrengtų bėgelių pritvirtintos balto audinio užuolaidos – jas užtraukus miegamasis ir poilsio kambarys tampa jaukiomis atskiromis patalpomis, o atitraukus atsiveria didelė lofto erdvė. Po antresole įrengtos dvi funkcinės zonos – virtuvė ir valgomasis, atskirtos į antrą aukštą vedančiais laiptais, atliekančiais ne tik tiesioginę funkciją, bet ir tarnaujančiais kaip patogi vieta daiktams susidėti, mat pakopose įrengti stalčiai.
Beveik 70 m² ploto gyvenamoji erdvė išdėstyta išilgai langų sienos, tiesa, pažeminus grindis langų eilė liko palyginti aukštai, net 1,9 m iki palangės. „Bet tai – ne trūkumas, o privalumas, – paaiškina architektas. – Visų pirma, atsirado sienų, prie kurių galima statyti baldus, kabinti lentynas, nuotraukas, be to, gyvenant pirmame aukšte nesinori, kad praeiviai žvalgytųsi į svetainę, o ypač į darbo vietą. Todėl parinkau ir specialias žaliuzes, saugančias nuo smalsių žvilgsnių.“ Dėl svetainės baldų Daliui ir Eglei klausimų nekilo – dar nė neturėjusi minčių apie naują būstą, pora neplanuotai nusipirko perdirbto medžio baldus atostogaudama Kretoje. „Susižavėjome vienos graikų šeimos gaminamais baldais ir išpirkome beveik viską, kas tuo metu buvo jų salone. Baldai sukonstruoti panaudojus medieną iš senų, išmestų durų, langinių, fasadinių lentų, surinktų Kretos kaimuose ir, kaip patys meistrai sako, jiems gaminti papildomai nėra nukirstas nė vienas medis. Kiekvienas šių daiktų unikalus“.
Darbo zonoje ant sienos įkomponuotas originalus laikrodis – Daliaus sumanymas, kuriam pagaminti prireikė didelio sieninio laikrodžio iš parduotuvės IKEA ir anksčiau Vilniaus Gedimino prospektą puošusių medžių apvadų. Vieną jų komplektą vykstant prospekto rekonstrukcijai Dalius išgelbėjo nuo sunaikinimo ir parsigabeno į namus, o dabar, aštuonerius metus laukęs savo eilės, šis senas dekoro elementas atgimė iš naujo ant lofto sienos.
Fotojuosta
Naujos statybos daugiabutyje įrengtas nedidelis vieno miegamojo butas buvo kuriamas pagal nespalvotos fotografijos modelį. Interjerą projektavusi dizainerė Audronė Litinskienė perplanuotą tipinio buto erdvę dekoravo monochromiškais pilkais, juodais ir baltais atspalviais, plokštumas paįvairino subtiliomis raštų faktūromis, grafiniais elementais ir net nuotraukų atspaudais, o spalvinę kompoziciją pagyvino ryškesniais raudonais akcentais.
Nuotraukos – Augio Narmonto. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės. Projekto autorė – dizainerė Audronė Litinskienė, audrone.litinskiene@gmail.lt.
Vieno kambario butas buvo suplanuotas labai nepatogiai – ir taip ankštame bendrajame kambaryje dar turėjo tilpti virtuvė, tad svetainei vietos nebeliko, o prieškambaris ir koridorius likusios erdvės atžvilgiu buvo neproporcingai dideli. Interjerą projektavusi dizainerė Audronė Litinskienė pasiūlė iš esmės pakeisti funkcinių zonų vietas: iš bendrojo kambario kompaktiška virtuvėlė perkelta į koridorių, todėl atsirado galimybė suprojektuoti visavertę svetainę su valgomojo zona. Iškart už jos suformuotas miegamasis, o prieškambario gale įrengta gana erdvi dušinė su tualetu.
Miegamasis ir svetainė suprojektuoti beveik kaip vientisa bendra erdvė, todėl kurdama interjerą dizainerė stengėsi abiejuose kambariuose išlaikyti vienodą stilių ir taikyti tarpusavyje derančius dizaino bei kolorito sprendimus. Pasirinkus nespalvotos nuotraukos tematikos idėją, visa erdvė dekoruota monochrominiais tonais: didžiosios sienų plokštumos išdažytos baltai, o galinės svetainės ir miegamojo sienos, esančios viena priešais kitą, dekoruotos giliu, tamsiai pilku grafito atspalviu. Siekdama suminkštinti erdvę ir paįvairinti spalvinę gamą, abiejų šių sienų fragmentams Audronė subtiliai pritaikė smulkios faktūros „žąsies kojelės“ raštą, tik svetainėje parinko vos matomo violetinio, o miegamajame – pilko atspalvio tapetus. Toks erdvės atspindžio įspūdis padėjo sukurti vientiso ir stilistiškai išbaigto interjero vaizdą.
Paprastumo estetika
Skandinaviško minimalizmo interjeras dėl lakoniškos spalvinės gamos, santūrių linijų ir lygių vientisų paviršių neretai pavadinamas šaltu ir nejaukiu, tačiau dizaineris Rimantas Špokas, neseniai baigęs racionaliai suplanuotą, švaraus dizaino minimalistinės dvasios interjero projektą, įsitikinęs, kad tai – universali, išraiškinga, paprastumu dvelkianti erdvė, kurioje pagrindiniai akcentai kuriami pačių šeimininkų…
Nuotraukos – Andriaus Stepankevičiaus. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės. Projekto autorius – interjero dizaineris Rimantas Špokas, www.rimartus.lt.
Kalbant apie gyvenamųjų erdvių dizaino sprendimus projekto autoriaus ir namo šeimininkų nuomonės sutapo, todėl interjerui dekoruoti buvo parinkta skandinaviško minimalizmo dvasia dvelkianti estetika, taip pat daug dėmesio skirta patalpų funkciniam ir vizualiniam ryšiui sukurti. Svetainės zonoje suformuota grakšti laiptų, vedančių į antrą aukštą, linija. Laiptai įrengti ant lengvos baltai dažytos betoninės konstrukcijos, išryškėjančios pilkos faktūrinės sienos fone, – sukurtas grakštus lenktas laiptų pagrindas, interjerui suteikiantis dinamikos bei paįvairinantis lakonišką erdvę.
Projektuojant minimalistinį interjerą daug dėmesio skirta funkcionalumui. Norėdamas kuo labiau išgryninti šią koncepciją, projekto autorius pats projektavo kone visus korpusinius baldus: sienines spintas, virtuvės baldus, valgomąjį stalą, sofą-lentyną, svetainės staliuką su nuimamu padėklu indams ir kt.
Židinio konstrukcijos idėja Rimantui gimė mėginant sujungti kelis funkcinius elementus – židinį, TV garso ir vaizdo bloką – į vieną architektūrinį objektą. Toks sprendimas padėjo suformuoti pagrindinį svetainės dėmesio akcentą ir išsaugoti erdvumo įspūdį.
Visai pirmojo aukšto erdvei dekoruoti Rimantas parinkto baltą koloritą: šia spalva išdažytos ne tik sienos ir lubos, bet ir išlietos baltos spalvos blizgios epoksidinės grindys. Taip pavyko susieti visas didžiąsias plokštumas ir vizualiai praplėsti erdvės ribas. Kita vertus, baltame fone išryškėja atskiri interjero elementai, skoningi skandinaviško dizaino daiktai, pagal individualius projekto autoriaus brėžinius pagaminti baldai, tad interjeras įgavo išraiškos ir savitumo.
Jei slėpti, tai su polėkiu, arba 13 idėjų, kaip pridengti vonią
Kam reikia slėpti vietą po vonia? Dabar yra daugybė gražių, estetiškai atrodančių vonių: elegantiškas siluetas traukia akį, vonios kojos tampa išskirtiniu puošybos elementu, o spalva dera prie plytelių ar kitų interjero apdailos medžiagų. Tokių dengti net ranka nekyla. Bet ne visi tokias turime, kita vertus, ne kiekviename vonios kambaryje ir vietos išskirtinei jos ekspozicijai užtektų… Ir neverta dėl to sukti galvos: yra daugybė įdomių būdų, kaip interjere įkomponuoti net ir pačias paprasčiausias ketaus, plieno ar akrilo vonias. Stilingai ir originaliai!
Nuotraukos – iš žurnalo „Mano namai“ archyvo. Tekstas – Danguolės Kiškienės.
Stacionarūs vonios skydai gali būti dviejų tipų – arba paliekama galimybė naudotis vieta po vonia, arba ne. Mažuose vonios kambariuose brangus kiekvienas centimetras, o niša po vonia ganėtinai didelė, tad nesinori jos prarasti. Durelės gali būti įvairiausios: stumdomosios, atlenkiamosios ar atveriamosios. Pastarosios labiausiai primena visavertį baldą. Žaliuzių tipo durelės ne tik stilingai atrodo – už jų po vonia sumontuotos lentynos ir ištraukiami stalčiai tapo labai patogia buitinės chemijos ir kitų daiktų talpykla.
Vonia įkomponuota palei ilgos, siauros patalpos galinę sieną po langu. Šis architektūrinis sprendimas vizualiai pakoreguoja kambario formą – jį patrumpina. To paties tikslo padeda siekti ir plytelių koloritas bei geometrinių figūrų ritmas: sukuriama iliuzija, kad siena arčiau, nei yra iš tiesų. O šalia vonios užteko vietos ir praktiškai spintelės tipo konstrukcijai, ant kurios patogu sudėti tiek higienos reikmenis, tiek dekoratyvius akcentus. (Projekto autorė – interjero dizainerė Eglė Prunskienė.)
Nestandartinė palėpės erdvė suteikė galimybę suprojektuoti vonią įrėminančią konstrukciją – erdvią ir funkcionalią. Ji dekoruota baltomis plytelėmis – taip sustiprinamas šviesios patalpos įspūdis. Kita vertus, tokia neutrali apdaila dera prie modernios klasikos interjero stiliaus, o sukurti prabangaus buduaro nuotaikai čia pasitelkti kiti elementai. Tai originalios vonios kambario apdailos medžiagos – natūralus medis, romantiško ornamento tapetai, stilingi šviestuvai ir ryškiaspalvis kilimas. (Projekto autorė – interjero architektė Jurgita Paškevičiūtė.)
