Pristatome jauną, modernų, kokybišką architektūrą mėgstantį kolektyvą, kurio patyrę specialistai ypatingą dėmesį skiria architektūros estetikai ir kokybiškai kūrybai. Siekdami maksimalaus kompromiso ir neužmiršdami architektūros grožio, jie projektuoja trimačius modelius, kad užsakovai suprastų ir pajustų erdvinį planavimą. Tai „Architektūros namai“ ir mūsų pašnekovai dvyniai architektai Tomas bei Jonas Gaižauskai, su kuriais kalbamės apie individualaus būsto niuansus.
–Kokie tokių pastatų architektūros stiliai šiuo metu vyrauja?
–Gyvenamųjų namų rinkoje šiuo metu, kaip ir pastaruosius kelerius metus, vyrauja moderni architektūra – nestandartinės namų formos ir tūriniai pastato sprendimai, modernesnės ir natūralesnės apdailos medžiagos. Vyrauja praktiškumas ir estetika. Žmogus, planuojantis statyti savo namus, domisi naujovėmis, ekologiškumu, energiniu pastato naudingumu, racionalesniu vidaus patalpų ir erdvių išdėstymu, nestandartiniais sprendimais.
–Ar užsakovai pageidauja kokių nors nestandartinių variantų? Kas jums buvo įdomiausia, o gal sudėtingiausia?
–Daugiausia užsakovai siekia išskirtinumo – ar tai būtų pastato išorės sprendimai, ar kokybiškos ir nestandartinės vidaus medžiagos. Įsimintinų projektų yra nemažai, pavyzdžiui, teko projektuoti gyvenamąjį namą Vilniuje, kurio visas stogas ne tik apželdintas, bet ir susilieja su aplink namą esančia veja, galima tiesiog užlipti ant namo stogo. Prie šio projekto buvo taip pat numatytas daugiau nei 200 kv.m. stiklinis vegetariumas, skirtas poilsiui ir citrinmedžiams auginti.
–Kokio dydžio pastatai paklausiausi?
–Pastatų dydis yra labai individualus dalykas, kurį pirmiausia lemia būsimas gyventojų skaičius, asmeniniai poreikiai. Pasitaiko ir nedidelio ploto projektų – apie 50–80 m2, kartais projektuojame ir prabangius 300–500 kv.m. namus, bet vis dėlto dažniausiai pasirenkamas gyvenamojo namo dydis yra apie 120–160 kv.m..
–Kokios medžiagos naudojamos? Paminėkite kokius nors išskirtinius variantus.
–Dažniausiai naudojamas tinkas, medinės dailylentės, klinkerio plytelės. Taip pat galimos tokios apdailos medžiagos kaip skalūno plokštelės, natūralios klijuojamosios akmens plokštės, vėdinamojo fasado plokštės, vario, cinkuoto metalo apdaila, įvairūs fasadiniai tinkleliai (perforuotas metalas).
–Sakykite, kokios yra individualių namų planavimo naujovės. Kaip dažniausiai planuojama erdvė ir kas tai lemia?
–Individualių namų planavimo srityje vyrauja netaisyklingos gyvenamosios erdvės formos, aukščių skirtumai, svetainės ir lauko terasos vaizdinis sujungimas, tęstinumas. Vis dažniau atsiranda poilsio arba laisvalaikio pomėgių zonos, vandens procedūrų, pirties patalpos. Vyrauja bendra stilistika, racionalūs sprendimai. Erdvės planuojamos pagal asmeninius užsakovų poreikius, pomėgius, gyvenseną. Iki smulkmenų apgalvoti sprendimai, modernios tūrinės erdvinės kompozicijos ir sudaro inovatyvios architektūros pagrindus.
–Kaip pastato architektūrą paveikia esama vieta?
–Esama vieta pirmiausia suteikia bendrą nuotaiką. Ar sklypas yra ant šlaito prie ežero, ar miško viduryje, o gal tankiai apstatytoje gyvenvietėje? Be to, visuomet reikėtų atsižvelgti ir į kaimynystėje stovinčius statinius, jų stilių, architektūrinę išraišką. Tas pats pastatas, pastatytas skirtingose vietose, gali turėti visiškai skirtingą charakterį.
–Ar galėtumėte atskleisti mažosios architektūros ir aplinkos tvarkymo subtilybes?
–Mažoji architektūra ir sutvarkyta aplinka suteikia erdvei baigtumo jausmą. Formuojant mažosios architektūros elementus, aplinką, svarbu sukurti scenarijų, kas, kur, kada vyks, eis, kam to reikia. Taip pat svarbus ir sezoniškumas: kaip atskiri elementai atrodo vasarą, kaip žiemą, ar funkcionalumas išlieka, pavyzdžiui, lyjant lietui? Vis dėlto geriausiai aplinką sutvarko pati gamta – ar tai būtų pratekantis upelis, ar miško masyvas, o gal alyvų krūmas, primenantis, kad pavasaris jau atėjo.
–Ačiū už pokalbį.
