Tik užsivėrus senųjų metų durims, įtakingi dizaino leidiniai bei portalai suskumba mums pranešti, kokios spalvos, mados bei tendencijos bus aktualiausios atėjusiais 2018-aisias metais. Tai vyksta ne tik interjero ar aprangos srityje, aplinkos tvarkymą bei dizainą tai taip pat paliečia. Taipogi metų pradžioje verta pasižvalgyti po Čelsio gėlių parodos programą – parodiniai sodai šiai augalų pasaulio olimpiadai yra kuriami dizainerių, laikančių ranką ant laikmečio pulso.
Tad, kaip ir dera moderniems apželdinimo kursams, Geltonas karutis pasidomėjo, kokios 2018-ųjų aplinkos kūrimo tendencijos prognozuojamos pasaulyje ir, žinoma, Lietuvoje.
Metų spalva – violetinė
Kasmet Pantone spalvų institutas išrenka metų spalvą, kurios visų sričių dizaineriai bemat imasi, įvairiausiai būdais interpretuodami ją savo kūryboje. Metų spalvą matysime visur: balduose, drabužiuose, rankinukuose… ir, be abejo, augaluose.
2018-ųjų metų spalva itin palanki augalų mylėtojams dėl vienos labai paprastos priežasties. Šis spalva tiek paplitusi augalų pasaulyje, kad mažai egzistuoja augalų grupių, kur nebūtų veislių vioetinių atspalvių žiedais. Tada šiemet, kaip niekada, kurti madingus gėlynus yra labai lengva.
Dar ryškesniam efektui pastatykite spalvingų kėdžių porą, ar pamėtykite violetinių pagalvėlių pavėsinėje – pažadame, violetiniai žiedai gėlynuose sužibės dar ryškiau.
Sodas – saugus uostas nuo gyvenimo stresų
Peržiūrint parodinių sodų, kurie šiais metais bus rodomi Čelsio augalų parodoje, projektus, nesunku įžvelgti tendenciją kurti sodą kaip tam tikrą prieglobstį, užuovėją – slėpiningi užkaboriai, vešli augmenija, kvapnūs augalai.
Aišku, tie laikai, kai reikėjo realaus prieglobsčio nuo priešų ar žvėrių, jau seniai praėję. Tačiau šiais laikais mus puola kiti „žvėrys“ – nuolatinis stresas, nevaržomas techonologijų skverbimasis į visas gyvenimo sritis, oro užterštumas. Tad nenuostabu, norime jaustis savo namuose lyg tvirtovėje. Po darbo dienos smagu grįžti namo, pereiti basomis per žolę, susirangyti krėsle po žydiniomis alyvomis… ir palikti pasaulį už uždarytų vartų.
Dažnas lietuviškas namas atsiriboja nuo aplinkinių tiesioginiu būdu – tvora. Tai pats saugiausias ir patikimiausias variantas, bet nebūtinai estetiškiausias. Kitas neretas variantas – karpyta tujų gyvatvorė. Apie tujas tikrai nenorime sakyti nieko blogo – jos tiesiog dirba savo darbą Tačiau romantiškiau gal atrodytų laisva žydinčių krūmų gyvatvorė ar siūruojantys dekoratyvinių žolių, miskantų ar lendrūnų, masyvai.
Tačiau dizaineriai siūlo kurti nedideles oazes ir sodo viduje, pavyzdžiui, viename kampe įkurdinti nedidelį suoliuką, apsodintą kvapiomis rožėmis. Arba augalais atsitverti baltai žydinčių augalų kampelį meditacijai… Beje, ar žinote, kad sutemose baltai žydintys augalai ilgiausiai matosi tamsoje, be to, daugelis baltų žiedų dar ir svaigiai kvepia vakarop.
Terasa viduryje kiemo
Tradiciškai, jei projektuojant namą ar sklypą yra numatyta vieta valgymui, tai bus greičiausiai terasa, besišliejanti prie namo, pageidautinai, arčiau virtuvės.
Tačiau pastaraisiai metais vis labiau pastebima tendencija šią vietą nustumti toliau į sodą. Na, taip, lėkštę teks nešti toliau, tačiau pietavimas lauke gali tapti visai kitokia patirtimi. Tai dar vienas būdas sukurti atskirą kambarį lauke, galbūt net su geresniu vaizdu, nei šalia namo.
Kurkite tokią vietą valgymui al fresco su polėkiu – kodėl neinvestavus į dangą, apšvietimą, lauko baldus? Apjuoskite tokią aikštelę didesniais ar mažesniai vazonais, vešliai apsodintais aukšta augmenija, kad suteiktų daugiau privatumo. Vazonuose itin derėtų auginti valgomas kultūras – vyšninius pomidorus, prieskonines žoleles, lapinius kompūstus.
Natūralistinis želdinimo stilius: vis dar „ant bangos“
Šiuolaikinis aplinkos dizainas vis labiau krypsta į nuosaikumą, natūralumą, subtilumą. Tad nenuostabu, kad pastarąjį dešimtmetį viena iš vyraujančių tendencijų kraštovaizdžio dizaine – natūralistinis stilius. Per tą laikotarpį šis srovė yra įgavusi daugelį pavidalų, tačiau Lietuvoje ji dažniausiai įvardinama kaip „olandiška banga“. Jei ši stilistika jums dar nepažįstama, trumpai ją galima apibūdinti taip: kuriamas natūralistinis, mažai priežiūros reikalaujantis kraštovaizdis, kuriame dirvožemio tipas bei parinkta vieta apsprendžia augalų parinkimą.
Šiuo stiliumi kuriantys kraštovaizdžio dizaineriai supina lengvas ažūrines dekoratyvines žoles su skulptūriškais daugiamečiais augalais. Naudojama daug žydinčių augalų, savo išvaizda primenančių savo laukinius gentainius, kurių daugelis yra labai patrauklūs vabzdžiams bei drugeliams, kas savo ruožtu vilioja sparnuočius. Patinka paukščiams ir tokiuose želdynuose itin derantys dekoratyviniai krūmai ar medžiai, vedantys spalvingas uogas – šermukšniai, medlievos, aronijos, erškėčiai.
Neretai šio stiliaus želdynai pakeičia visą ar dalį vejos – tinkamas žingsnis, žinant, kokios imlios priežiūrai ir trąšoms yra vejos.
Susidomėjimas tikrai didžiulis, tiesa, dauguma tokių želdynų kuriami privačiuose sklypuose, tačiau ir viešuose želdynuose jau yra keletas gražių pavyzdžių. Taip pat norėtųsi, kad želdinant šiuo stiliumi, dizaineriai ieškotų, kaip išgryninti lietuvišką šios stilistikos identitetą.
Būkime svetingi vabzdžiams
Kurdami kraštovaizdžio dizainą, pirmiausia galvojame apie estetiką ir patogumą. O kiek svarbu yra tos sukurtos erdvės patogumas bei draugiškumas vietinei faunai? Neretai susiduriame su informacja, kad bičių bei drugelių populiacijos sparčiai mažėja. Tačiau ar suvokiame, kad tuo pačiu mažėja ir paukščių? Nėra nė vienos priežasties, kodėl žmogaus kuriamas peizažas tuo pačiu negalėtų būti draugiškas ir kitoms gyvybėms formoms.
Įdomiu dekoro elementu gali tapti ir „vabzdžių viešbučiai“, teikiantys proglobstį daugeliui naudingų vabzdžių. Užsienyje jie jau nėra didelė naujiena, kiekvienos mokykls ar vaikų darželio garbės reikalas yra turėti bent vieną tokį. Kodėl būtent vaikų auklėjimo įstaigos? Ogi todėl, kad juos nesunku pagaminti ir vaikams, vadovaujamiems suaugusiųjų. Štai, pavyzdžiui, stilingas „vabzdžių viešbutis“, padarytas iš šakelių, žievių gabaliukų bei metalinių skardinių. Tuo pačiu vaikams ir atsakingo atliekų tvarkymo pamoka.
Sodinkite įdomias daržoves
Visiems žinomas faktas, kad lietuviai – žemę mylinti tauta. Naminiai pomidorai? Ankstyvos braškės? Nieko tuo nenustebinsi.
Tačiau šios srities selekcininkai irgi nesnaudžia, o daugelyje šalių daržovių bei vaisinių kultūrų augintojai gręžiasi atgal į primirštas paveldo veisles, beigi semiasi įkvėpimo ir naujų įdėjų etninėse kultūrose. Pavadinimai mizuna, pak choi ar okra jau nebėra mįslingi raidžių kratiniai iš užjūrių.
Visgi tenka pripažinti, daržo grožis niekuomet nebuvo tūlo lietuvio daržininko prioritetas. Bet įsiklausykime sodo dizainerių – šiuo metu didesnė svarba teikiama daržo išvaizdai! Pastaruoju metu labai išpopuliarėję pakeltos lysvės – vienas iš būdu suvaldyti daržovių gausą, kadangi jos suteikia daržui tvarkingą formą, jis negadina vaizdo, netgi įkurdintas šalia namo terasos.
Taipogi atidžiau pažiūrėkite į kai kurių daržovių dekoratyvumą – daugelis grožiu mažai nusileidžia žydintiems augalams. Idėja netgi nėra labai nauja – prieš kelis šimtus metų spalvingos daržovės puošė Prancūzijos karalių rūmų sodus. Tad duokite valią fantazijai – geltonos ar violetinės salotos, baltos ar purpurinės spalvos morkos, burokėliai dryžuotu minkštimu, mangoldai vaivorykštės spalvų lapkočiais, dryžuoti pomidorai.
Nėra daržo? Ne problema. Statome vazonus, sodiname lapinių daržovių daigus, pramaišiui su įprastomis gėlėmis. Įdomių spalvų bei faktūrų lapai duoda greitą rezultatą, atrodo netikėtai ir gražiai, ir be abejonės, juos galima ir valgyti.
O ir darže nepabijokime pasodinti gėlių tarp daržovių. Tulpės tarp salotų? O kodėl gi ne! Juk nėra įstatymo, kuris tai draustų. Vadinasi, galima. O ir reikia.
Šaltinis: apželdinimo kursai Geltonas karutis
