Sveiki atvykę į Londoną, Clerkenwellą, pačioje miesto širdyje įsikūrusį vieną seniausių, istorija persunktų rajonų, kur dar viduramžiais buvo vaidinamos vienuolių pastatytos pjesės, kur būrėsi Anglijos aristokratija, kur iki šiol veikia XVII a. įkurtas „Sadler’s Wells“ teatras ir kur svarbų pėdsaką paliko XIX a. industrinė revoliucija. Į savo namus, įrengtus senoje, daugiau nei prieš šimtą metų statytoje buvusioje batų gamykloje Clerkenwello rajone, žurnalo skaitytojus kviečia ir apie juos pasakoja žinoma Lietuvos ir Didžiosios Britanijos teatro režisierė Dalia Ibelhauptaitė, lofte įsikūrusi drauge su vyru, britų aktoriumi ir kino režisieriumi Dexteriu Fletcheriu.
„Įsikurti Londone, industrinėje erdvėje, svajojau nuo to laiko, kai dirbdama Niujorke 2005 metais taip pat gyvenau loftuose, – pasakoja žinoma režisierė Dalia Ibelhauptaitė. – Šio lofto ieškojome net kelis mėnesius. Beje, neturėjom jokios vilties, kad net ir radę galėsim sau leisti jį nusipirkti – tiesiog manėm, kad bankas tokio kosminio dydžio paskolos neduos, – juokiasi pašnekovė, prisiminusi namų paieškos istoriją. – Tačiau pavyko rasti neremontuotą studijos tipo butą, tad ir jo kaina buvo priimtinesnė. Mums priklauso apie 150 m² dydžio buvusio cecho dalis, kurioje yra visos įprastos funkcinės zonos, tik atvirai išdėstytos vienoje erdvėje.
Tokio tipo erdvė absoliučiai atitiko mūsų su Dexteriu gyvenimo būdą: esame labai atviri žmonės ir mums patinka, kai galime ir valgį gaminti, ir dirbti, ir žiūrėti televiziją, ir bendrauti vienoje didelėje patalpoje. Tada buvimas namie žymiai prasmingesnis, nes nereikia vienam kito ieškoti po nedidelius kambarėlius…“
Dalia Ibelhauptaitė: „Visas mano darbas ir kūrybinis gyvenimas pripildytas įvairių koncepcijų, sumanymų, ryškiausių spalvų, daugybės žmonių ir jų nuomonių… Todėl namuose mums labiausiai patinka pilka spalva su visais jos atspalviais ir aplinka, kuri neatrodo specialiai sumodeliuota.“
„Specialiai interjero nekūrėme, tik pasirinkome patinkančius baldus ir, būdami įvairiausiose pasaulio šalyse, kaskart apsilankome įdomiausiose dizaino parduotuvėse ir papildome savo gyvenimą“, – pasakoja Dalia.
Lofto šeimininkams buvo itin svarbu išsirinkti tinkamą svetainės sofą: ši turėjo būti didelė ir labai patogi, todėl jie įsigijo estetiškus ir daugiafunkcius italų įmonės „B&B Italia“ baldus, išreiškiančius modernumą bei kūrybiškumą.
„Pačią šviesiausią erdvės dalį palei didelius langus paskyrėme valgomajam, nes prie stalo mes ne tik valgome – čia yra ir mano darbo, ir draugų susibūrimo vieta. Taigi valgomasis tapo viso buto centru, svarbiausia namų vieta, kurioje ir mes, ir mūsų svečiai praleidžia daugiausia laiko…“ – sako režisierė.
„Nors loftą pirkome jau prieš 4 metus, iki šiol jo neremontavome ir neįrengėme, tik sienas nudažėme baltai, nes reikėjo paslėpti buvusią baisią spalvą. Kasmet, kai tik susiruošiame remontuoti namus, vis nusprendžiame geriau kur nors pakeliauti: plaukėm Amazonės upe Brazilijoje, buvom ir Japonijos Alpėse, ir Afrikoj, – priežastis atidėlioti remontą vardija pašnekovė. – Tačiau jau pavasarį tikrai pradėsime, ir viską tikriausiai darysime patys, nes labai aiškiai žinome, ko ir kaip norime. Istorinė industrinė erdvė jau pati turi tokį stiprų individualų charakterį, tad daryti nieko daug nereikia, tik svarbu nesugadinti tos auros. Mūsų lofte iš abiejų pusių yra milžiniški senoviniai langai – jie iki šiolei atidaromi tokiomis rankenėlėmis, kurios sukasi kaip laive. Bute taip pat yra senovinės didžiulės metalinės durys – batų fabrike tai buvo tikrų tikriausios durys, skiriančios du cechus, o, kilus gaisrui, blokuojančios ugnį. Visa tai liko kaip išskirtiniai akcentai, išryškinantys senoviškos industrinės erdvės unikalumą.“
Rinkdamiesi valgomojo baldus, šeimininkai kreipė dėmesį, kad šie būtų lengvi ir neužgožtų erdvės, todėl čia buvo įkomponuoti baldai su plonomis metalinėmis kojelėmis, stilistiškai pabrėžiantys industrinę erdvės atmosferą ir derantys prie metalinių langų.
Milžiniški senoviniai lofto langai tapo pagrindiniu interjero akcentu, prie kurio derinami visi kiti elementai.
„Įsikūrus lofte buvo svarbu, kad namai pirmiausia atitiktų mūsų pačių poreikius. Nesuprantu, kaip žmonės gali gyventi kitų žmonių vizijoje… Kaip ir norėjome, vienoje didelėje erdvėje suformavome atviras pagrindines zonas: svetainę, valgomąjį su virtuve, miegamąjį ir kone vienintelį uždarą kambarį – drabužinę. Balta spalva perdažėme visas sienas – taip paprasčiausiu būdu atnaujinome sienas iki kapitalinio remonto. Ši spalva apskritai puikiai kontrastuoja su senoviniais metaliniais langais ir visa industrine atmosfera“, – apie interjero dizaino sumanymus pasakoja Dalia.
„Labai norėčiau įrengti namus minimalistiniu stiliumi (galbūt tai ir buvo viena priežasčių, kodėl rinkausi baltą spalvą), tačiau taip gyventi mums neišeina. – Turime daug daiktų, plakatų, afišų, nuotraukų, ir visa tai susiję su mūsų darbu bei kūryba. Jų nekolekcionuojame – tiesiog mudviejų su Dexteriu mamos rinko viską, kas susiję su mūsų menine veikla, todėl abu turime nepaprastai didelius ir išsamius savo darbų archyvus. Didžioji dalis – sieninėse spintose ir lentynose, tačiau kai kurie daiktai lieka išorėje, nors specialiai jų neeksponuojame, tiesiog yra taip, kaip yra. Štai, Dexteriui atidavė jo pirmojo režisūrinio debiuto kėdę – ji taip ir liko darbo zonoje, juk būtų gaila išmesti“, – šypsosi režisierė.
„Dekoro elementai, patenkantys į mūsų namus, visada turi būti įdomūs, originalūs ir turintys kokią nors istoriją… Juos renkantis pirmenybę turi žodžiai „įdomūs, saviti“, o ne „gražūs, blizgantys, prabangūs“, – atskleidžia Dalia.
Nedidelė darbo zona suformuota bendroje erdvėje šalia stiklinio balkono, kurį šeimininkė vadina „akvariumu“: čia augančios gėlės ir prieskoniniai augalai visam interjerui suteikia gyvybingumo.
Suktis virtuvėje ne itin mėgstanti režisierė pasakoja, kad virtuvės zona, suformuota priešais erdvų valgomąjį, per ketverius metus didelių pokyčių nesulaukė. „Čia nedarėme nieko – virtuvė liko tokia, kokia buvo. Tiesa, tik įsikėlusi nuo spintelių nuplėšiau dureles, nes labai nepatiko margas jų raštas, – juokiasi pašnekovė. – Taigi dabar viskas liko labai atvira ir puikiai matyti. Bet tai turi privalumų: nereikia prisiminti, kur ką sudėjai… Nors apskritai man labai svarbu, kad virtuvė nebūtų uždara, nes tuomet negali pabendrauti nei tarpusavyje, nei su svečiais, o dabar esi vienoje erdvėje ir nesijauti atskirtas…“ Beje, lofto šeimininkė prasitaria ateityje planuojanti didinti virtuvės plotą: „Nors maisto gaminti nemėgstu, o nemėgstu tikriausiai todėl, kad nemoku to daryti gerai, tačiau virtuvėje vis tiek turime visus reikalingus rakandus maistui gaminti ir netgi labai stilingų lėkščių bei įrankių. Visa tai reikia kur nors sudėti, o dabartinė mūsų virtuvė gerokai per maža. Taigi po remonto, kurį planuojam jau ateinantį pavasarį, šiai zonai skirsime kone dvigubai daugiau vietos.“
„Virtuvėje viskas liko labai atvira ir puikiai matyti, bet tai turi privalumų: nereikia prisiminti, kur ką sudėjai“, – juokauja Dalia.
„Labai norėčiau, kad vyrautų minimalistinis stilius, tačiau taip gyventi mums neišeina: namai natūraliai „aplimpa“ daiktais, ir visi jie susiję su mumis ir mūsų darbais“, – sako lofto Londone šeimininkė.
Režisierė Dalia Ibelhauptaitė tikina, kad jiedviem su vyru namai – tai tvirtovė, ir apgailestauja, jog per darbus lieka labai mažai laiko… „Šiuo gyvenimo etapu daug laiko ir energijos investuoju į darbus. Ne vienas pasirodymas jau praėjo, o gruodžio 3 d. grįžta S. Sondheimo miuziklas „Svynis Todas: demonas kirpėjas“, o kartu su juo – ir Asmik Grigorian, Dainius Stumbras, Jeronimas Milius, Rafailas Karpis bei pirminė solistų sudėtis“, – pasakoja režisierė ir priduria: „Nors darbai nesibaigia, be to, tenka gyventi dviejose valstybėse, kiekviena praleista namuose diena yra nepaprastai kokybiškas, privatus tik sau skirtas laikas, kurį be galo vertinu…“
Bendrojoje erdvėje įrengtoje miegamojo zonoje svarbiausia – ramybė ir kokybiškas poilsis, todėl Dalia pasirūpino čiužiniu „Tempur“, ir tai labai pakeitė gyvenimo kokybę: „Šis čiužinys iš tiesų labai gelbėja, kai nugaroje jaučiu didelę įtampą.“
Miegamojo zonoje ant palangės išdėliotos itin asmeniškos, su šeimininkų privačiu gyvenimu susijusios detalės.
Nuotraukos – Roberto Riabovo.
