Alpinariumas – tai ne šiaip gėlynas, o kūrinys, reikalaujantis išmintingo planavimo ir kruopštaus darbo. Tiesa, neverta išsigąsti – kruopštumo mūsų skaitytojams netrūksta, o naujos žinios turėtų ne gąsdinti, tačiau padėti geriau suprasti. Šioje publikacijoje dalinamės kai kuriomis alpinariumų įrengimui aktualiomis žiniomis. Domimės kaip parinkti geriausią vietą alpinariumui, kaip sudaryti akmenų kompoziciją ir paruošti gruntą augalams.
Alpinariumo vieta. Alpinariumas – reakreacinis ir estetinis objektas, galintis tapti ir pagrindiniu sklypo akcentu, tad natūralu, kad jo nereikėtų įrengti ten, kur tiesiog „atliko“ vietos, ar jo sąskaita mėginti gelbėti tuščią ir neišvaizdų sklypo kampą. Jį geriausia įrengti saulėtesnėje sklypo vietoje ir pasirūpinti patogiu priėjimu – juk jums ar jūsų svečiams norėsis juo pasigrožėti iš arčiau. Idealu, jei kieme yra natūralus šlaitas, tinkamiausias nuolydis jam – 10 laipsnių. „Vietą alpinariumui reiktų parinkti arčiau poilsio vietos ar ten, kur dažniau vaikštoma. Alpinariumo augalai gana smulkūs – juos reikia stebėti, matyti iš arti. Labai gerai, kai sklypas yra nelygus, šlaitas – į namo pusę. Alpinariumui tinka pietinė pusė, bet ir pavėsyje galima sukurti akmenų sodą. Svarbiausia, kad alpinariumas būtų viena iš kiemo dalių, harmoningai įsiliejanti į bendrą teritorijos planą“, – pataria apželdinimo specialistė, architektė Laima Kristina Kazlauskienė.
Planuodami alpinariumą, atsižvelkite ir į sklypo dydį. „Jei sklypas yra labai mažas, alpinariumas tokiame sklype turi turėti atskirus akmens riedulių fragmentus vejoje, kad didoki akmenys neatrodytų per dideli. Jei sklypas didelis ir erdvus, alpinariumą irgi reikia daryti didelį ir iš augalų sukurti neutralų foną. Visas alpinariumas turi plastiškomis linijomis įsilieti į aplinka, šlaitai turi būti aptakūs“, – teigia Jolita Deresevičienė, UAB „Bosta investicijų sprendimai“ kraštovaizdžio dizainerė.
Prieš pradėdami darbus, nusibraižykite planą – tai ne tik padės išvengti didelių improvizacijų ir su tuo susijusių problemų, tačiau ir paspartins įrengimo darbus. Išsirinkus vietą ir numačius paties alpinariumo dydį, „aikštelę“ reikės paruošti. Kuoleliais ir virvelėmis pasižymėkite būsimo alpinariumo sklypo ribas. Tuomet iš ploto reikia pašalinti velėną, ir svarbiausia, kruopščiai išrinkti įvairias piktžoles. Jei dirva molinga, gali tekti įsirengti ir drenažą. Jei nusprendėte daryti dirbtinę kalvą, įsirengti kalnelyje drenuojamą sluoksnį iš žvyro ir smulkių akmenukų, o pačiam kalnelio viršuje naudinga naudoti priemolį maišytą su juodžemiu ar kompostu. Priemolis suteiks stabilumo, o juodžemis puikiai pamaitins augalus. „Kai kur literatūroje skaičiau patarimus supilti statybines atliekas alpinariumo pagrindui, kad drenažas būtų geras. Nedarau ir nepatariu šito – vargsta paskui sodintojas, kasdamas duobę naujam augalui, o ir augalėliai nebūna labai patenkinti. Juk alpinariumuose dažnai sodinami žemaūgiai medžiai ir krūmai, kurių maitinimosi plotas ir šaknynas didesnis. Jei kieme sunkus gruntas, molis, patarčiau įmaišyti smėlio, lengvos žemės, komposto“, – patirtimi dalijasi L. K. Kazlauskienė.
Alpinariumo akmenys. Alpinariume akmenys užima lygiavertę vietą kartu su augalais, tad skirkite dėmesio jų pasirinkimui. Nors akmuo, atrodytų, yra dažnai laukuose randamas objektas, be to, niekam lyg ir nereikalingas, apėję teritoriją galite apskritai nerasti nei vieno tinkamo akmens. „Akmuo Lietuvoje dabar ypatingai vertinamas, todėl tik kantrūs ir darbštūs žmonės jų dar gali prisirinkti laukuose. Geriausias variantas kreiptis pas ūkininkus ir už sutartą atlygį prašyti leisti jų surinktose krūvose patiems išsirinkti akmenis, nes taip galėsite suderinti spalvines ir faktūrines kompozicijas, pasirinkti skirtingų dydžių akmenis ir atrasti tikrų perliukų, kurie jūsų alpinariumui suteiks išskirtinumo ir originalumo“, – pataria J. Deresevičienė.
Atminkite, kad alpinariumui netiks presuoti (dirbtiniai) akmenys ar tuo labiau betono luitai. Akmenų kiekis priklauso nuo alpinariumo dydžio – 5 kvadratinių metrų dydžio alpinariumui gali prireikti nuo 1 iki 2 tonų akmenų. Tiesa, geriau turėti daugiau akmenų nei mažiau – jei alpinariumo išvaizda tapo kiek perkrauta, galėsite kitų akmenų nenaudoti ar vėliau panaudoti kitam tikslui. „Alpinariumui akmenis geriausia naudoti vienos rūšies ir panašios spalvos. Lietuvoje tinkamiausi natūralūs lauko rieduliai, nes jie geriausiai dera su aplinka, nebent tai būtų išskirtinės architektūros ir eksterjero kūrinys, kuriame galima būtų panaudoti granitą, bazaltą, dolomitą. Alpinariumui rieduliai naudojami natūraliai apvalūs, gūbriuoti, jokiu būdu ne skaldyti ar pjaustyti“, – pataria J. Deresevičienė.
Jeigu sklype nėra natūralaus šlaito, galite formuoti dirbtinį kalnelį. Tokiu atveju, reikės dar palūkėti, kol dirvožemis susigulės. „Niekas geriau nesuslegia žemės nei lietus ir laikas. Kai dirbtinis kalnelis jau susislėgė, tuomet galima dėlioti akmenis ir sodinti augalus, nes jei į didelį dirbtinį alpinariumą sudėsime akmenis iškart, žemei susislėgus juos teks taisyti – atsiras plyšių, o kiti akmenys gali netgi pakrypti. Tokia pat bėda gali ištikti ir augalus. Apskritai geriausia grunto suformavimo darbus atlikti iš rudens, o pavasarį sudėlioti akmenis ir pasodinti augalus“, – teigia pašnekovė.
Formavimas ir kompozicija. Įrengus vietą ir turint reikiamus akmenis, laikas vienai sunkiausių ir neapibrėžčiausių užduočių – alpinariumo akmenų komponavimui. Akmenis reikia išdėstyti kuo natūraliau, sudarant natūralumo, organiškumo įspūdį. Pirmiausia dėliokite stambius akmenis, mažesnieji akmenys dėliojami vėliau. Jei planuojate auginti stambesnius augalus, žemaūgius krūmus, ar spygliuočius, palikite jiems daugiau vietos tarp akmenų. Prisiminkite, kad stambūs akmenys turi būti prispausti tinkamai, nejudėti ant jų užlipus, po jais neturi likti oro tarpų. „Nedėliokime akmenų terasomis, linijomis, po kelis tokio paties dydžio, tai turi būti tarsi chaotiškas išdėstymas, prie didesnių akmenų pridedami mažesni, sukuriamos tarsi salelės, tada jos jungiamos į didesnius fragmentus kol galiausiai susiformuoja vienose vietose tarsi natūralūs nuobirynai, kitose paliekami didesni išraiškingesni akcentiniai akmenys. Visi akmenys į kalnelius yra įkasami horizontaliai su nežymiu pasvirimu į kalnelį iki pusės jų dydžio, taip jie laiko kalnelio šlaitus ir tampa stabilūs“, – pataria J. Deresevičienė.
L. K. Kazlauskienė pataria dėlioti akmenis šlaite nuo apačios. „Aš pati stengiuosi nerikiuoti vienodo dydžio akmenų į vieną eilę lyg karolių. Jie turi gulėti grupėmis, nors 1/3 įsmigę į žemę – lyg čia gulėję daug metų, ant jų turėtų būti saugu atsistoti, patogu atsisėsti. Nemėgstu statyti akmenų lyg paminklų kapinėse“, – patirtimi dalijasi architektė.
Prieš sodinant augalus. Tinkamai sudėliojus akmenis į tarpus reikėtų paberti žemės mišinio, kadangi įprastas dirvožemis alpinariumuose auginamiems augalams nelabai tinka. Alpinariumo gruntas turėtų būti pakankamai laidus drėgmei, bet pakankamai trąšus. Labai svarbu nepadauginti derlingos žemės, nes alpinariumas nėra gėlynas ar daržas, o kalnų imitacija, kur augalai auga palengva, neturėdami ypatingai vešlios lapijos. Jei jūsų pasirinkti augalai nemėgsta kalkingos dirvos, paruoškite jiems žemės mišinį iš smėlio ar akmenukų, velėninės žemės ir durpių.
