Tinkamais augalais apsodintas ir gerai prižiūrėtas alpinariumas gali būti vienas iš didžiausių sodo džiaugsmų ir pasididžiavimų. Įrengiant tokį alpinariumą verta pasinaudoti UAB „Senukų prekybos centras“ augalų priežiūros vadovės Justinos Melkūnaitės patarimais.
Alpinariumas turi atrodyti kuo natūraliau ir būti panašus į gamtoje esančius kalnelius iš akmenų. Dažniausiai jie būna ovalo arba stačiakampio formos. Be to, svarbu paminėti, kad akmenys atlieka ne tik dekoratyvinę funkciją, tačiau teikia užuovėją, vėsą, drėgmę augalams.
Alpinariumo vieta
Renkantis vietą alpinariumui svarbu žinoti, jog jam netiks nei pietinė pusė, nei visiškas pavėsis. Kalnų augalams reikia saulės, kurią lepesniems augalams užstos akmenys. Nepakankamai estetiškai alpinariumas atrodys ir viduryje vejos ar reprezentacinėje sklypo zonoje (į gatvės, įvažiavimo pusę). Geriausia vieta – arčiau terasos, poilsio zonos, gėlyno. Jei yra tvenkinukas, alpinariumas gali puikiai jį įrėminti.
Akmenų parinkimas
Kuriant alpinariumą geriau pasirinkti vienos rūšies akmenis, jų nemaišyti, tada kompozicija atrodys vientisa, išbaigta, natūrali. Jei turime tik įprastus lauko akmenis, geriau dalį jų suskaldyti – plokščiomis pusėmis bus daug lengviau dėlioti. Tiesa, kur kas paprasčiau įsigyti specialiai alpinariumams tinkamų akmenų. Geriausia būtų rinktis skirtingo dydžio akmenų nuodaužas. Didesnės sulaikys kalvelę, neleis slinkti žemei, išryškins atskiras alpinariumo dalis, mažesnės suteiks stabilumo, o smulkios – dekoratyvumo.
Renkantis akmenų tipą, labai svarbu žinoti, jog pasirinkti akmenys nulems dirvos pH ir turės įtakos augmenijos parinkimui. Smiltainių pH neutralus, todėl greta jų puikiai augs dauguma alpinariumo augalų. Dolomito ir kalkakmenio pH yra šarminis, tad tarp jų augs tik kalkingą dirvą mėgstantys augalai. Granito ir bazalto pH yra rūgštinis.
Be to, labai svarbus alpinariumo dirvožemis. Jis neturi būti derlingas, kitaip augalai greitai augs ir kalva neteks dekoratyvumo. Paprastai ruošiamas durpių, biohumuso, žvyro arba smulkių akmenukų mišinys. Dirvožemis turi būti laidus, lengvos struktūros, kad vanduo lengvai nutekėtų, o šaknys galėtų augti.
Alpinariumo kompozicijos kūrimas
– Jei sklypo reljefas yra natūraliai nelygus, įsirengti alpinariumą nebus sunku. Vietoje, kur planuojamas alpinariumas, nuimkite velėną, įtvirtindami pamatus dėkite akmenis, o kai viskas bus paruošta – sodinkite augalus.
– Jei neturite natūralios kalvelės, suformuokite ją patys. Parinkę vietą, apgalvokite tikslią alpinariumo formą. Ji turi priminti netaisyklingų formų, atsišakojusią kalnuotą vietovę. Nuimkite velėną, kruopščiai išravėkite piktžoles, kitaip turėsite daug vargo ravėdami. Kitas etapas – formavimas. Prieš formavimą reikėtų tiesti metalinį tinklą, ypač jei sklype yra kurmių.
Formavimui naudokite statybines nuolaužas: t. y. plytas, jų nuolaužas, neišvaizdžius akmenis ir kt. Šis sluoksnis bus kaip drenažas ir užtikrins vandens nutekėjimą gilyn. Sukrovę šį sluoksnį, galite panaudoti pradžioje nuimtą velėną (bus tvirčiau), ant jos kraukite sodo žemę. Berkite tiek, kokio aukščio kalvos norite. Svarbu nepamiršti, kad po kurio laiko kalvelė nusės, nuslinks, tad teks papildyti žemės. Ant supiltos žemės dėliokite akmenis. Stambiausius dėkite aukščiausiuose taškuose, svarbu dėti plokščiai, kitaip alpinariumas gali priminti kapines. Atsistokite ant akmens, kad įsitvirtintų kiekvienas bent trečdaliu savo aukščio ir būtų stabilus. Mažesnius akmenis dėliokite žemiau. Sudėlioję akmenis, į tarpus dar papildomai pilkite žemės. Tuomet sodinkite augalus.
Alpinariumo augalai
„Komponuojant augalus siūlyčiau nepiktnaudžiauti rūšių įvairove. Svarbu pasirinkti tokius, kurie žydėtų skirtingu metu, taip alpinariumas išliks patrauklus visus metus. Siūlau nepamiršti žemaūgių spygliuočių. Juos reikėtų sodinti pirmiausia, gėles – po to. Gražiau ir natūraliau atrodo dekoratyvieji augalai, susodinti grupėmis po kelis“, – pataria specialistė.
Tinkantys augalai: karpatinis katilėlis, darželinė aubretė, lieknoji plukė, visžalė rudgrūdėlė, gvazdikas, kietis, melsvė, nykštukinis vilkdalgis, didžiažiedė juodgalvė, levanda, eraičinas, paprastoji šilagėlė, katžolė, viržiai, gelsvis, žemaūgės viksvos.
Kiliminiai augalai: čiobreliai (tiek paprastieji, tiek dekoratyviniai), aubretė, berutis, karpažolė, kotulė, perkūnropės plukė, raudonėlis, saulenis, vyrskydė.
Žemaūgiai spygliuočiai: kalninė pušis, juodoji pušis, gulsčiasis kadagys, šliaužiantysis kadagys. Taip pat įvairūs krūmai, kurie neauga aukšti ir galima lengvai karpyti. Galima naudoti svogūnines gėles, žemaūgius paparčius.
Labai dažnai žmonės, savarankiškai parinkdami alpinariumo augalus, jų padaugina. Dėl to specialistė pataria: „Aukščiausiose vietose tinka žemaūgiai krūmai – lapuočiai bei spygliuočiai (tam puikiai tiks gulsčiasis ar šliaužiantysis kadagys, kalninė pušelė, juodoji eglė). Tarpuose tiks svogūninės gėlės (pavyzdžiui: krokai, vėlyviai, margutės, žydrės), kurios džiugins pavasarį, o greta – kiliminiai augalai (pavyzdžiui: aubretės, čiobreliai, karpažolės, šilropės), kurie paslėps nužydėjusias svogūnines gėles ir žydės po jų. Taip pat galima grupuoti kitus žemaūgius, dekoratyviai atrodančius, įvairiu laiku žydinčius augalus: plukes, katilėlius, melsves, vilkdalgius, levandas, viržius, žemaūges viksvas, eraičinus. Nedideliam alpinariumui pakaks kelių rūšių augalų, svarbu jų nepadauginti ir nepamiršti, kad alpinariumas turi atkartoti natūralios gamtos ornamentą.“
Pasodinus augalus, pirmą savaitę labai svarbu nepamiršti jų laistyti. Tai daryti atsargiai, kad neišsiplautų žemė. Kai augalai gerai įsišaknija, laistyti pagal poreikį, svarbu purenti, kad nesukietėtų viršutinis žemės sluoksnis. Tręšti rekomenduojama tik pavasarį. Svarbu netręšti per dažnai, kitaip augalai ims sparčiai augti, sunkiai peržiemos.
