Į kiemus jau senokai įžengė ruduo. Kai kurie gyventojai jau paruošė savo tvenkinius žiemai ir ramiai mėgaujasi jaukių namų šiluma, o kiti – dar tik ruošiasi tai daryti. Kaip tik antrajai grupei ir naudinga ši tinklalapyje 7dach.ru pateikiama informacija.
Pirma užduotis: žiemoti liekančių vandens augalų paruošimas žiemai
Baliniam ajerui prieš žiemą nupjaunami lapai, paliekant 10 centimetrų virš vandens paviršiaus. Žinginio lapai nupjaunami prie pat pagrindo. Geltonojo vilkdalgio lapai nupjaunami dar rudens pradžioje, kai pradeda ruduoti jų galiukai. Švendrių ir nendrių lapai paliekami akivarams. Jeigu vandens augalai auga konteineriuose, žiemai jie įtvirtinami akmenimis.
Antra užduotis: telkinio be vandens paruošimas žiemai
Jeigu jūsų vandens telkinyje niekas negyvena, žiemai būtų geriausia nuleisti vandenį. Tai ypač aktualu mažuose tvenkiniuose, kur vanduo lengvai ir greitai peršąla iki pat dugno. Vandenį nuleisti bus gerokai lengviau, jei turite išleidimo angą. Jeigu jos nėra, vandenį išsemkite paprasčiausiu samteliu. Didelius vandens telkinius nusausinkite elektriniu siurblįu arba sodo žarna.
Trečia užduotis: telkinio su vandeniu paruošimas žiemai
Didelio ar vidutinio dydžio vandens telkinio, kuriame gyvena įvairūs gyviai, nereikia nusausinti. Labai svarbu pasirūpinti, kad dėl ledo slėgio nebūtų sugadintos betoninės vandens telkinio sienelės.
Apie tvenkinio žiemojimą reikia pagalvoti iš anksto, dar projektavimo stadijoje, nes jeigu tvenkinio duobė betonuota, tai susidariusio ledo slėgis lengvai sugriaus vertikalias sieneles.
Nuožulnios sienelės – gerokai saugesnis variantas. Jos pačios „išstumia“ ledo sluoksnį. Taigi, jeigu norite išsaugoti stačiakampio vandens telkinio betonines sieneles, geriausia būtų prieš žiemą vandenį nuleisti.
Jeigu jūsų tvenkinys buvo įrengtas pagal visas taisykles – tokie tvenkiniai yra netaisyklingos apvalios formos, nuo dviejų iki penkių metrų skersmens ir daugiausiai pusantro metro gylio, o jų sienos – ne vertikalios, bet stipriai nuožulnios (nuo visiškai horizontalių iki 45 laipsnių kampo), – tuomet vandenį žiemai galima palikti. Taip pat galima pasinaudoti keliomis „liaudiškomis“ ledo slėgio mažinimo priemonėmis:
- palikti vandenyje lentą;
- įvairiose vandens telkinio vietose įtvirtinti stačiai kelis strypus iš penoplasto;
- įmesti į vandens telkinį plastikinių butelių arba meldų ar nendrių ryšulių.
Pastarasis metodas ne tik išsaugos sveikas telkinio sieneles, bet ir suteikia jam dekoratyvumo.
Ketvirta užduotis: apsaugoti vandens telkinį ir jo gyventojus nuo peršalimo
Atliekant ketvirtą užduotį reikia atsižvelgti į vandens telkinio gylį. Jeigu tvenkinys yra metro ar pusantro metro gylio, galite drąsiai palikti jame žiemoti visus gyventojus. Jeigu jūsų vandens telkinys nėra gilus, o vandens nenuleidote, neapsieisite be akivarų.
Penkta užduotis: apsaugoti vandens telkinio gyventojus nuo uždusimo
Kol tvenkinio vanduo neužšalęs, jis pakankamai prisotintas deguonies ir žuvims jo ilgai pakanka, tačiau dugno nuosėdos, pūvančios liekanos į vandenį išskirs pelkių dujas – dėl to žuvims gresia uždusti. Taip nutinka dėl deguonies trūkumo, be to, vanduo pradeda dvokti supuvusiais kiaušiniais (tai vandenilio sulfido kvapas) ir dauguma gyventojų tvenkinyje žūna. Šios nelaimės išvengti padės paprasčiausia eketė. Be to, visai nebūtina ledą pramušti kasdien – kartą padarytą eketę galima uždengti mediniu dangčiu ir ledas po juo neužšals, nebent užeitų labai dideli šalčiai.
