Gyvenant šalia judresnės gatvės, kaimynų kiemo ar intensyviai naudojamo pėsčiųjų tako, privatumo dažnai nepakanka – norisi sumažinti ir nuolatinį automobilių, balsų bei technikos keliamą triukšmą. Visiškai jo sustabdyti vien augalais nepavyks, tačiau tinkamai suformuota tanki gyvatvorė ar kelių sluoksnių želdynas gali sušvelninti garsą ir padėti kieme jaustis ramiau.
Didžiausią poveikį paprastai suteikia ne vienas atskiras augalas, o tanki, plati ir skirtingo aukščio augalų juosta. Lapai, šakos bei kamienai išsklaido dalį garso bangų, o šnaranti lapija ir paukščių čiulbėjimas gali užgožti nemalonų foninį triukšmą.
Kodėl augalai kieme gali padėti?
Augalai nėra tokia pati garso užtvara kaip aklina siena ar speciali akustinė tvora. Vis dėlto jie gali pagerinti bendrą aplinkos pojūtį keliais būdais.
Tankios šakos ir lapai iš dalies išsklaido garsą, o platus želdynas sumažina tiesioginį matomumą į triukšmo šaltinį. Kai pravažiuojantys automobiliai ar kaimynų kiemas nebematomi, garsas neretai subjektyviai atrodo ne toks įkyrus.
Augalų šnaresys taip pat sukuria natūralų foną, todėl pavieniai balsai, transporto ūžesys ar kiti garsai tampa mažiau pastebimi.
1. Tujos – tankiai ir visus metus žaliuojančiai sienai
Tujos yra vienas dažniausių pasirinkimų, kai reikia greitai suformuoti privatumo suteikiančią gyvatvorę. Tankiai pasodinti augalai suauga į vientisą žalią sieną ir išlieka dekoratyvūs visus metus.
Visžalė lapija ypač naudinga žiemą, kai lapuočiai praranda lapus ir nebesudaro tokio tankaus barjero. Tujos geriausiai veiks, jeigu bus sodinamos ne per retai, reguliariai prižiūrimos ir neleis atsirasti tarpams apatinėje gyvatvorės dalyje.
Svarbu pasirinkti vietos sąlygoms tinkamą veislę ir nepasodinti augalų per arti tvoros ar vienų prie kitų. Per tankiai augančios tujos gali pradėti ruduoti, o tuomet gyvatvorėje atsiras ertmių.
2. Paprastieji skroblai – tankiai formuojamai gyvatvorei
Skroblas vertinamas dėl tankios lapijos ir gero atsparumo karpymui. Iš jo galima suformuoti aukštą, gana siaurą bei tvarkingą gyvatvorę, tinkančią ir mažesniam kiemui.
Nors skroblas yra lapuotis, dalis sudžiūvusių lapų ant šakų gali išlikti ir žiemą. Dėl to gyvatvorė net šaltuoju sezonu dažnai nepraranda viso tankumo.
Skroblus verta reguliariai karpyti, kad jie šakotųsi nuo pat apačios. Jei augalas paliekamas augti laisvai ir genimas tik viršuje, apatinė dalis gali išretėti, o būtent vientisas tankumas yra svarbiausias siekiant sumažinti triukšmo pojūtį.
3. Ligustrai – greitai augančiai ir nepretenzingai užtvarai
Ligustrai tinka tiems, kurie nori palyginti greitai suformuoti tankią gyvatvorę. Jie gerai pakenčia karpymą, sparčiai šakojasi ir gali sukurti vientisą foną palei gatvę ar sklypo ribą.
Švelnesnėmis žiemomis dalis ligustrų lapų išlieka ant šakų gana ilgai. Vis dėlto tai nėra visiškai visžalis augalas, todėl žiemą užtvara gali tapti retesnė.
Ligustrus patariama pradėti formuoti dar jaunus. Reguliarus viršūnių trumpinimas skatina augalus tankėti, o ne tik sparčiai stiebtis aukštyn.
4. Eglės – aukštai, plačiai ir visžalei uždangai
Eglės gali tapti tinkamu pasirinkimu didesniame sklype, ypač jeigu triukšmas sklinda nuo tolimesnės gatvės ar atviros teritorijos. Tankios šakos ir spygliai sudaro ištisus metus išliekančią uždangą.
Didžiausias eglių trūkumas – joms reikia nemažai erdvės. Sodinant per arti namo, tvoros ar takų, ilgainiui gali kilti problemų, nes medžių lajos tampa plačios, o šaknys užima vis daugiau vietos.
Egles geriau sodinti ne viena siaura linija, o keliomis šiek tiek prasilenkiančiomis eilėmis. Taip sumažėja tarpai ir susidaro gilesnis augalų sluoksnis.
5. Kalninės pušys – žemesnei, bet plačiai augalų juostai
Kalninės pušys ypač tinka prie aukštesnės gyvatvorės ar medžių. Jos auga tankiai, šakojasi arti žemės ir padeda užpildyti apatinę želdyno dalį, kur dažnai lieka triukšmą praleidžiančių ertmių.
Šie augalai geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje ir laidžioje dirvoje. Priklausomai nuo pasirinktos veislės, kalninės pušys gali likti kompaktiškos arba išaugti į gana plačius krūmus.
Jos ypač naudingos formuojant kelių aukštų kompoziciją: gale sodinami aukšti medžiai ar gyvatvorė, o priekyje – žemesnės pušys, krūmai bei daugiamečiai augalai.
6. Bambukai – šnaranti uždanga nuo aplinkos garsų
Kai kurios šalčiui atsparesnės bambukų rūšys gali būti auginamos ir Lietuvos sąlygomis, tačiau joms reikia parinkti nuo vėjo apsaugotą vietą. Tankūs stiebai ir lapija sukuria lengvą, judančią uždangą, o pučiant vėjui girdimas šnarėjimas padeda maskuoti kitus garsus.
Renkantis bambukus būtina pasidomėti jų augimo pobūdžiu. Plintančius požeminiais šakniastiebiais reikėtų sodinti su šaknų barjeru, antraip augalai gali išplisti ten, kur jų visai nereikia.
Mažesniems kiemams saugesnis pasirinkimas – kompaktiškai keru augančios rūšys. Vis dėlto net ir jas reikia saugoti nuo žiemos vėjų bei užsitęsusios sausros.
Vienos eilės dažniausiai nepakanka
Norint pastebimesnio rezultato, verta augalus sodinti keliais sluoksniais. Pavyzdžiui, prie sklypo ribos galima formuoti aukštą gyvatvorę, prieš ją sodinti vidutinio aukščio krūmus, o arčiausiai poilsio zonos – dekoratyvines žoles ar žemus spygliuočius.
Toks želdynas ne tik atrodo natūraliau, bet ir turi daugiau lapijos, šakų bei skirtingų paviršių, kurie išsklaido garsą.
Ypač svarbu užpildyti apatinę želdyno dalį. Net ir aukšta gyvatvorė bus mažiau naudinga, jeigu prie žemės liks didelių tarpų, pro kuriuos tiesiogiai sklis gatvės ar kaimynų kiemo garsai.
Augalus verta derinti su kieta užtvara
Jeigu triukšmas intensyvus, geriausią rezultatą dažniausiai suteikia augalų ir aklinos konstrukcijos derinys. Medinė tvora, mūrinė sienelė ar žemės pylimas sulaiko daugiau tiesioginio garso, o priešais pasodinti augalai suminkština konstrukcijos vaizdą ir sukuria malonesnę aplinką.
Tvora turėtų būti vientisa, be didelių tarpų tarp lentų. Augalus geriausia sodinti iš kiemo pusės, paliekant jiems pakankamai vietos augti ir prižiūrėti.
Poilsio zoną taip pat verta įrengti kuo toliau nuo triukšmo šaltinio arba už namo, ūkinio pastato, pavėsinės ar tankios gyvatvorės.
Dar viena gudrybė – natūralūs foniniai garsai
Triukšmo pojūtį gali sumažinti ne tik želdiniai. Nedidelis fontanas, vandens sienelė ar tekantis vanduo sukuria tolygų garsą, kuris padeda užmaskuoti pavienius automobilių, žmonių ar kaimynų veiklos garsus.
Panašiai veikia ir dekoratyvinės žolės. Miskantai, lendrūnai ar soruolės nėra stiprus fizinis triukšmo barjeras, tačiau jų lapų šnaresys suteikia kiemui ramesnę atmosferą.
Svarbiausia, kad papildomas garsas būtų švelnus ir pastovus. Per garsiai čiurlenantis fontanas gali pats tapti erzinančiu triukšmo šaltiniu.
Kokį sprendimą pasirinkti?
Mažame kieme praktiškiausia būtų siaura skroblų, ligustrų ar tujų gyvatvorė, papildyta žemesniais krūmais. Didesniame sklype galima formuoti platesnę mišrią juostą iš eglių, pušų, lapuočių krūmų ir dekoratyvinių žolių.
Svarbu įvertinti, kiek vietos augalai užims po penkerių ar dešimties metų. Greitas augimas vilioja, tačiau per arti pasodinti medžiai ilgainiui gali užtemdyti sklypą, trukdyti takams ar pareikalauti sudėtingo genėjimo.
Augalai stebuklingai neišjungs aplinkos triukšmo, tačiau tankus ir apgalvotai suprojektuotas želdynas gali suteikti daugiau privatumo, sušvelninti garsinį foną ir paversti kiemą jaukesne poilsio vieta.
