Kiekviename sode yra kampelis, kur saulės spinduliai retai ar beveik niekada neužsuka – tai gali būti vieta po tankiu medžiu, šiaurinė namo pusė ar siauras tarpnamis. Nors daugeliui atrodo, kad pavėsyje sukurti spalvingos, gyvybingos erdvės nepavyks, iš tiesų šešėlis gali virsti tikru augalų rojumi. Reikia tik žinoti, ką sodinti.
Gėlės, kurios žydi pavėsyje
Kaip rašo rhs.org.uk augalų ekspertai, visiškai tamsioje vietoje žydinčių gėlių nėra daug, tačiau net ir trumpas šviesos tarpsnis per dieną atveria galimybes auginti nuostabius augalus.
Pavasarį tikrai drąsiai galite džiaugtis pirmaisiais žiedais: krokais, snieguolėmis, narcizais – jos pražysta dar prieš sužaliuojant medžių lapams. Nors jų žydėjimas trumpas, jis suteikia pirmą spalvų pliūpsnį po žiemos.
Brunera – švelniai mėlynais žiedeliais žavintis augalas su puošniais plačiais, ryškiais lapais.
Astilbės rudenį džiugina puriais žiedynais rausvų, baltų ar raudonų atspalvių, o begonijos gali žydėti visą vasarą net medžių paunksmėje.
Kvapnioji vakarutė bei akvilėja – puikus pasirinkimas norintiems subtilumo ir aromato.
Nepamirškite ir hortenzijų, kurios mėgsta pusiau pavėsį ir atsiskleidžia tinkamai laistomos. Tiesa, svarbu prisiminti, kad kai kurie augalai, kaip mėlynoji kurpelė ar lapinis gvazdikas, nors ir puošnūs, yra nuodingi – juos verta rinktis tik žinant, kaip su jais saugiai elgtis.
Ką sodinti pavėsyje: gėlės
| Augalas | Žydėjimo laikotarpis | Šviesos poreikis | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Krokai, snieguolės, narcizai | Ankstyvas pavasaris | Pavėsis | Žydi dar prieš sužaliuojant medžiams |
| Brunera (Brunnera) | Pavasario pabaiga | Pusiau pavėsis | Dekoratyvūs lapai puošia visą sezoną |
| Lapinis gvazdikas (Dictamnus albus) | Vasaros pradžia | Pavėsis | Nuodingas, netinka šeimoms su augintiniais |
| Hortenzija (Hydrangea arborescens) ir kitos | Vasara–ruduo | Pusiau pavėsis | Reikia gausaus laistymo |
| Astilbė (Astilbe hybrida) | Vasaros pabaiga–ruduo | Pavėsis, pusiau pavėsis | Įvairiaspalviai, purūs žiedynai |
| Sibiro irisas (Iris sibirica) | Pavasario pabaiga | Išsklaidytas pavėsis | Spalvų įvairovė nuo geltonos iki mėlynos |
| Kvapnioji vakarutė (violetinė) (Hesperis matronalis) | Pavasaris–vasara | Pavėsis | Skleidžia malonų kvapą |
| Begonija | Vasarą (ilgai) | Medžių pavėsis | Žydi kelis mėnesius be pertraukų |
| Akvilėja (Aquilegia) | Pavasaris–vasara | Pavėsis | Mėgsta derlingą dirvą, nereikalauja daug šviesos |
| Mėlynoji kurpelė (Aconitum napellus) | Vasara | Pavėsis | Labai nuodingas – sodinant būtina naudoti pirštines |
Ne tik žiedai: lapų žavesys pavėsyje
Jei norite ilgalaikio grožio, kuriam nereikia ryškios saulės – rinkitės lapinius augalus. Čia karalienė neabejotinai yra melsvė (hosta) – tvirtas, dekoratyvus augalas, išsiskiriantis įmantriais širdies formos lapais. Įvairios veislės skiriasi ne tik spalvomis, bet ir faktūra, todėl iš jų galima kurti įspūdingus pavėsio gėlynus.
Papartis, gebenė, geichera, tikrasis vynmedis – tai puikūs augalai pavėsingoms vietoms, kurie užpildo tarpelius tarp gėlių ir suteikia kompozicijai žalumos bei tekstūros.
Šie augalai ypač naudingi, kai norite „nuraminti“ spalvingas gėles ar sukurti vizualinį perėjimą prie vejos, takelio ar pastato sienos.
Medžiai ir krūmai, mėgstantys pavėsį
Pavėsyje puikiai jaučiasi ir kai kurie spygliuočiai – vakarinė tuja, kukmedis, eglė, kadagys, žirninis kiparisas. Jie duoda erdvių atskyrimą, privatumą ir žaliuoja ištisus metus.
Tarp žydinčių krūmų verta išskirti rododendrus, lanksvas, buksmedžius, sausmedžius ir raganes – šie augalai puikiai tinka šešėlingiems kampeliams ir nereikalauja daug priežiūros.
Patarimas sodinant pavėsyje
Planuodami gėlyną šešėlyje, atsižvelkite į augalų aukštį – aukštesnius sodinkite gale, prie sienų ar tvoros, o žemesnius – priekyje, arčiau tako ar vejos.
Taip sukursite ne tik gražią, bet ir praktišką kompoziciją, kurioje kiekvienas augalas matysis ir turės savo vietą.
Ne problema, o galimybė
Nepaisant vyraujančio pavėsio ar šiaurinės pusės, net ir tamsiausiame kampelyje galima sukurti jaukią, stilingą ir spalvingą aplinką. Augalai, prisitaikę prie šviesos trūkumo, nustebins savo formomis, tekstūromis ir ilgaamžiškumu.
Svarbiausia – pažinti savo sklypą, nebijoti eksperimentuoti ir leisti pavėsiui suspindėti sava šviesa.
