Nėra tikslios instrukcijos, kaip dažnai reikia laistyti orchidėjas, mat kiekvienos poreikiai – individualūs. Jos nevienodai pradžiūsta dėl rūšies ypatumų, augalo ir vazono dydžio, substrato sudėties, vazono stovėjimo vietos ir daugybės kitų aplinkybių. Ir būdų laistyti orchidėjas yra ne vienas.
Mirkyti…
Svarbiausia atminti, kad orchidėjos lengviau išgyvena vandens trūkumą nei jo perteklių. Laiku nepalaistyta gėlė galbūt apvys, bet pagirdyta greit atsigaus. Perlaistyta, deja, gali arba labai ilgai vargti ataugindama nupūdytas šaknis ir ūglius, arba ir visai neišgyventi…
X Patikimiausias ir išbandytas būdas laistyti orchidėją – ją panardinti iki viršutinio vazono krašto į indą su vandeniu, paskui ištraukti, gerai nuvarvinti ir tik tada statyti atgal į vietą. Kiek laiko tai turėtų trukti, yra įvairių nuomonių. Vieni profesionalai tvirtina, kad užteks 5–10 minučių, kiti pataria apie pusvalandį. Tiesa, matyt, slypi kažkur per vidurį… Paprastai užtenka taip pagirdyti kartą per dvi savaites (nebent namuose labai šilta, tada dažniau). Iki kito laistymo orchidėjų substratas turi išdžiūti. Padėkliuke niekuomet nepalikite vandens.
X Vanduo turėtų būti bent kambario temperatūros, bet geriau keliais laipsniais šiltesnis. Nereikėtų visų orchidėjų merkti į tą patį vandenį (nors tai atrodo logiška, ypač, jei įpylėte trąšų): vienai užsikrėtus grybeline liga ar kenkėjais, pavojus gali kilti ir kitoms.
…ar lieti?
Vis dėlto taip mirkant gėles substratas prisigeria daug vandens – jis gali ilgai neišgaruoti, jei namuose vėsu. Šio būdo reikėtų vengti šaltuoju metų laiku, ypač, jei savo orchidėjos poreikių dar gerai nežinote.
X Rudenį ir žiemą geriau laistyti perliejant vandeniu. Vandens srovę reikėtų sureguliuoti taip, kad lašeliai kristų kuo smulkesni. Paskui orchidėjai leiskite nudžiūti šiltoje patalpoje ir tik tada statykite ant palangės. Beje, po kiekvienų maudynių viršūnes ir lapų pažastis nusausinkite servetėle ar nudžiovinkite plaukų džiovintuvu. Jei orchidėja stovi vėsioje, prastai vėdinamoje patalpoje, vienas lašas gali pražudyti viršūnę ar net visą ūglį.
X Laistant laistytuvu vandenį reikėtų pilti ne į vazono centrą, o palei visus pakraščius, nes ten jis pradžiūsta greičiausiai, o vazono viduryje – lėčiau.
Vandeniu aprūpina patikimos šaknys
Sveikos, didelės šaknys – bene svarbiausia garantija, kad orchidėja sėkmingai augs ir žydės, nes gaus pakankamai vandens ir maisto medžiagų. Augalo šaknis susideda iš penkių sluoksnių, juos gaubia išorinis sluoksnis – velamenas. Jis labai panašus į kempinę – sudarytas iš didesnių ir mažesnių akučių, kurių pagrindinė paskirtis – aprūpinti tikrąją šaknį vandeniu, apsaugoti nuo pažeidimų ir perdžiūvimo. Velameno sluoksnis prisitaikęs sugerti gan didelį kiekį vandens, todėl orchidėjos auga tokiose vietose, kur kritulių kiekis labai mažas, bet iš aplinkos sugeba sugerti menkiausią drėgmę. Labai dažnai ten, kur nelyja ištisus mėnesius, naktimis būna rūkas, o rytais rasa: tai ir padeda išgyventi. Kita vertus, jei augalas nepanaudoja viso vandens, šis palaipsniui išgaruoja.
Poilsis ir sausra – suderinami
Gumbus ir stiebagumbius orchidėjos turi ne šiaip sau: lietinguoju sezonu juose kaupia vandens ir maisto medžiagų atsargas, kad saugiai išgyventų sausąjį periodą. Taigi ir namuose būtina sukurti dirbtinį ramybės periodą, kad orchidėjos pailsėtų ir susikauptų žydėjimui arba naujam augimo sezonui: vienų orchidėjų reikia beveik visiškai nelaistyti, kitoms pakaks vos vos sumažinti vandens kiekį. Katlėjoms vandens kiekį reikėtų tik šiek tiek apriboti, laišvas patartina laistyti gerokai mažiau, kai kurių dendrobių, cymbidžių, ertmenių verčiau nelaistyti bent 6–8 savaites, kol pasirodys žiedynstiebiai, o lapus metančių orchidėjų (plejonių, krypučių, kalančių) negalima lieti, kol neišaugę nauji ūgliai.
Nedarykite klaidos! Netinkamas laistymas – tai ne tik vandens stygius, bet ir perteklius, kai augalo šaknys supūva ir nebesugeba aprūpinti gėlės nei vandeniu, nei maisto medžiagomis. Dėl to gali susiraukšlėti gumbai ar vysti lapai. Kilus įtarimui, kad orchidėją kamuoja troškulys, būtinai patikrinkite šaknis.
Sauso poilsio trukmė taip pat varijuoja – gali būti kelios savaitės arba keli mėnesiai. Dažniausiai jis ateina žiemą – tamsiuoju ir vėsiuoju metų laiku. Kaip žinoti, ar jau metas ramybės periodui? Šitą pasakys knygos ir kolegos augintojai. O, svarbiausia, – stebėkite savo orchidėjas: sulėtėja arba visai nustoja augti lapai, ūgliai, šaknys, o šių galiukai pasidengia velameno (drėgmę sugeriančio apvalkalo) sluoksniu. Ramybės periodo pabaigoje pradeda augti šaknys – jų galiukai pasidaro šviesiai žali, pasirodo naujų ūglių. Kai kurioms orchidėjoms ramybės periodas privalomas, kad susiformuotų žiedpumpuriai, ir jos pradedamos palaipsniui gausiau laistyti žiedynkočiams augant.
Jei nėra substrato
Kai kurių rūšių orchidėjos per visą evoliuciją pripratusios prie trumpesnių ar ilgesnių sausros periodų, todėl dabar tiesiog negali augti, jei šaknys nepradžiūsta. Taigi jas tiesiog paprasčiau auginti visiškai be jokio substrato, ypač, jei namuose vėsu ir drėgmė išgaruoja lėtai. Tai galėtų būti vandos, dauguma rūšinių dendrobių, erangiai, gumblapiai ir žymioji orchidėja vaiduoklis (Dendrophylax lindenii). Tokias orchidėjas laistome pamerkę į indą su vandeniu.
Kita vertus, kai nėra substrato, šaknys itin greitai pradžiūsta. Išeitis iš tokios dviprasmiškos situacijos viena: epifitinę orchidėją įkurdinkite taip, kad aplinkos drėgmė būtų didesnė – tada ir mirkyti galėsite rečiau. Orchidariumai, tušti akvariumai, dekoratyviniai šiltnamiai, skaidraus stiklo vazos, galų gale skaidraus plastiko dėžutės – visos priemonės tinkamos, nes jos palaikys aplink gėlę drėgną mikroklimatą. Svarbu tik nuolat vėdinti orchidėjų namus arba įtaisyti ventiliatorių, mat geras vėdinimas vienodžiau paskirsto drėgmę uždarame inde.
Universalūs patarimai:
Kada reikia laistyti:
X Galite kilnoti vazonus ir juos „sverti“ (sausas visada lengvesnis už šlapią), tačiau prireiks įgūdžių…
X Pabandykite įsmeigti pieštuką ar pagaliuką į vazono centrą iki vidurio ir žiūrėti, sausas jis ar drėgnas.
X Sodinkite orchidėjas į permatomus vazonus ir spręskite pagal šaknų spalvą.
X Galima laukti, kol šiek tiek susiraukšlės orchidėjos stiebai, lapai, tačiau, kai tokie požymiai matyti, augalui jau gali būti padaryta negrįžtama žala. Šis būdas tinkamas ne visoms orchidėjoms.
X Rudenį ir žiemą ilgiau išsilaiko substrato drėgmė, todėl vėstant orams ir trumpėjant dienoms reikia rečiau ir mažiau laistyti net ir tas orchidėjas, kurioms ramybės periodas nebūtinas.
X Taip pat svarbu nepamiršti, kad ant palangės visada yra vėsiau nei kambaryje, todėl žemė džiūsta lėčiau, nei gali atrodyti.
Priminimas. Kietas vanduo ir perlaistymas – viena dažniausių priežasčių, kodėl nunyksta orchidėjos. Jų šaknys be galo jautrios laistymo vandens temperatūrai ir dideliam mineralinių druskų kiekiui. Tinka tik virintas arba filtruotas vanduo, blogiausiu atveju – bent parą pastovėjęs. Nelaistykite geriamuoju vandeniu: nors jis ir minkštas, bet sudėtyje daugiau natrio, o tai kenkia dar labiau nei kietame vandenyje esančios kalcio druskos.
Dėmesio! Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir kovo mėnesio pabaigoje išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.
