Vasara persirito į antrąją pusę, tad gėlynuose pradėjo mažėti žydinčių augalų. Viena iš gražiausių šio laikotarpio gėlyno puošmenų – astilbė. Tai viena iš nedaugelio gėlių, kuri puošniai žydi pavėsyje ir gali džiuginti savo žiedais nuo birželio iki rugsėjo. Žinoma, tik tas pavėsis neturėtų būti labai tamsus, geriausia, jei dalį dienos šviestų saulė. Astilbės auga ir saulėtose vietose, tik tada dirva turėtų būti drėgnoka, nors ne šlapia. Astilbės nemėgsta sausos ir nederlingos žemės bei kaitros, nes natūraliai gamtoje auga daliniame paunksnėje, drėgname ore ir derlingame priemolyje.
Astilbės priskiriamos uolaskėlinių šeimai (Saxifragaceae) ir savaime auga Azijos ir Šiaurės Amerikos šalyse, paprastai kalnuotose miškuose. Karštomis ir saulėtomis vasaromis reikėtų astilbes laistyti, kad žemė neperdžiūtų. Jos mėgsta derlingą dirvą, tad bent kartą metuose (o geriausia tai daryti du kartus – anksti pavasarį ir iki vasaros vidurio) astilbes reikėtų patręšti gėlėms skirtomis arba universaliomis trąšomis.
Jei mėgstate leisti laiką gėlyne ir turite tam laiko – nukirpkite nužydėjusius astilbių žiedynus, tada augalas be reikalo neeikvos jėgų sėklų brandinimui. Kirpti reikėtų tik nužydėjus augalui arba ankstyvą pavasarį, bet ne vėlyvą rudenį. Bet jei mėgstate natūralumą ir žavitės vadinamos olandiškos bangos stiliaus gėlynais, galite palikti peržydėjusius žiedynus per visą žiemą, jie atrodys originaliai ir puošniai, ypač apsnigti.
Astilbė – labai puošnus gėlyno augalas. Ji gražiai atrodys tiek auginama viena – ypač jei derinsime skirtingas spalvas ir aukščius, tiek kompozicijose su kitais gėlyno augalais – melsvėmis, arunkais, šaukščiais, katilėliais, rodžersijomis, tiarėlėmis bei kitomis gėlėmis. Jei atidžiai parinksite astilbės rūšis ir veisles, tai jos gėlyną papuoš savo vešliais ir grakščiais žiedais visą vasarą iki rugsėjo ar net spalio.
Astilbių žiedynai panašūs į šluoteles, kurios gali būti baltos, gelsvai kreminės, raudonos, violetinės ir įvairiausių atspalvių rožinės spalvos. Lapai paprastai būna karpyti, sodriai žali, kartais blizgantys, o kai kurių turi ir tamsiai raudoną atspalvį. Auga nedidelio, 20–60 cm aukščio krūmo forma, aukštosios rūšys gali pasiekti ir daugiau nei 1–1,3 m aukštį. Pasaulyje astilbių auga kelios dešimtys rūšių, bet dekoratyviniuose želdynuose dažniausiai yra auginamos kelios. Tai kininė (Astilbe chinensis), pasižyminti nedideliu, 20–40 cm aukščiu ir žydinti rugpjūčio-rugsėjo mėn.; japoninė (A.japonica), užauganti iki 40–60 cm ir žydinti vasaros pradžioje bei viduryje; paprastoji (A.simplicifolia) ir ypač jos populiari veislė ‘Sprite‘ tamsiai blizgiais lapais. Tunbergo astilbė (A.thunbergii) – viena iš aukščiausių, galinti pasiekti 1–1,2 m aukštį ir žydi vasaros antroje pusėje bei kitos astilbių rūšys.
Pati didžiausia dekoratyvinių astilbių grupė – hibridinės, sukurtos selekcininkų. Jos klasifikuojamos į 11 (kartais į 5–15) grupių, kurios yra gana sąlyginės, nes skirtingi autoriai skirtingai jas skirsto. Viena iš populiarausių astilbių, auginamų mūsų dekoratyviniuose želdynuose – tai arendso astilbių grupė (A. x arendsii). Šios astilbės užauga iki 50–120 cm aukščio, žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais baltais, raudonais arba įvairiausių atspalvių rožiniais žiedais. Pasaulyje yra sukurta daugybė šios astilbės veislių.
Iš hibridinių astilbių grupių dar būtų galima paminėti šias gan populiarias astilbes: garbanotoji (A. x crispa), rausvoji (A. x rosea), A.x astilboides (kai kurie autoriai ją išskiria kaip atskirą gentį), A.x hybrida bei kt.
Astilbes dauginti sėklomis neverta, nes paprastai jos neišlaiko motininio augalo savybių, t.y. būna „laukinukės“. Geriausias būdas pasidauginti šią gėlę, tai dalinti jų kerą pavasarį. Astilbes gan retai puola kenkėjai ir jos ne dažnai serga grybinėmis ligomis, tad jei suteiksite joms tinkamas sąlygas – tai bus vienas gražiausių jūsų gėlyno puošmenų vasaros antroje pusėje.
