Tai, kas sode labiausiai džiugino visą šiltąjį sezoną, žiemos metu nueina. užmarštin. Tačiau tai metas, kai galime pasimokyti iš neeilinių pavyzdžių ir atkreipti į tokias sodo puošmenas, kaip spygliuočius. Kraštovaizdžio dizainerė Jurga Olisevičienė yra pasakiusi, kad jie tarsi kareiviai, savo pareigą atliekantys, kai lapuočiai netenka dekoratyvumo. Ir ne vien žalia (mėlyna, geltona) spyglių spalva dabar tokia miela: sodo dizainui jie svarbūs ir dėl kitų savybių.
Ne visada dideliems medžiams sode atsiranda vietos, tačiau ir žemaūgiai nykštukinių veislių spygliuočiai yra žavūs.
Mažutes pušeles geltonais spygliais paprasta derinti su daugiametėmis gėlėmis bei krūmeliais ir taip sukomponuoti dekoratyvų, kompaktišką gėlyną.
Kėnio kankorėžiai, skirtingai nei kitų spygliuočių, ne kabo ant šakelių, bet stiebiasi į viršų.
Vos pasirodo pirmosios šalnos, visos lauko vazonuose žydinčios gėlės baigia savo gyvenimą. Lieka tujos, puskiparisiai ir kiti visžaliai spygliuočiai, kurie kieme žaliuoja visą žiemą, jei tik vazonai pagaminti iš šamotinio molio, tinkamo lauko sąlygoms, arba gerai apšiltinti.
Praktiškas patarimas
Želdinant sodą reikia gerai apsvarstyti, kokio dydžio medžio ar krūmo reikės, o vazonuose tinka auginti tik nykštukinių arba lėtai augančių veislių spygliuočius. Atkreipkite dėmesį ir į formą: šliaužiantieji krūmai dažnai vazone atrodo ne taip dekoratyviai, kaip stačios – kolonos ar piramidės – formos augalai.
Kad tujų lajos būtų taisyklingo rutulio formos, jas reikėtų genėti. Arba auginti rutulinių veislių tujas, kurių nebūtina karpyti – laja augdama formos nekeičia.
Užtenka vien spygliuočių – skirtingų spalvų, formų ir dydžių, – kad sodas atrodytų įspūdingai. Sklypą nuo pašalinių žvilgsnių saugo tujų gyvatvorė. Ji ganėtinai aukšta ir tikrai neatrodytų įspūdingai, jei priešais nebūtų pasodinta šalčiui atsparių europinių kukmedžių, suformuojančių dar vieną, žemesnį, gyvatvorės sluoksnį. Šiek tiek atokiau nuo gyvatvorės sukomponuoto želdyno centre išsiskiria gražaus klasikinio trikampio silueto sidabriškai pilkšva dygioji eglė, o greta kaip kontrastas jai išryškėja du svyrantieji maumedžiai – jų lajos ne tik džiugina akis, bet ir paslepia aukštą atraminę sienutę. Kompoziciją užbaigia žemę dengiantys tuja ir kadagys.
Spygliuočiai puikiai įrėmina ir pridengia atramines sienas, laiptus, tvoras – visais metų laikais jų apsauga dekoratyvi ir patikima.
Ne visi spygliuočiai linkę išsikeroti per pusę kiemo. Yra lėtai augančių medžių ir krūmų veislių – augalai gal ir nebus maži, bet tik po daugelio metų pasieks savo tikrąjį dydį. Todėl sodinant lėtai augančius spygliuočius nereikėtų palikti želdynuose jiems per daug vietos, kurios jie neuždengs gal dar dešimt metų… Jei ir tokia perspektyva nėra priimtina, galima rinktis nykštukinių veislių spygliuočius – jų dydis niekada nepridarys rūpesčių.
Kad galėtume įgyvendinti kuo įdomesnius sodo dizaino sprendimus, selekcininkai išveda vis naujų įvairių formų, tekstūrų ir spalvų spygliuočių veislių. Šie augalai nykų pilką rudenį aplinkai suteikia spalvų ir priverčia atidžiau į juos įsižiūrėti. Gražiai spygliuočių dekoratyvumas išryškėja akmenų fone (ypač kai kiekvienam augalui skirta pakankamai vietos, kad jis būtų gerai matomas). Toks derinys akiai malonus ir dėl to, kad esame įpratę jį matyti natūralioje gamtoje, ir todėl, kad akmenys spygliuočių neužgožia.
Tujų veislių (taigi ir spalvų, formų) įvairovė didelė, tačiau ryškiaspalviais augalais vis tiek jų nepavadinsi… Šiltuoju metų laiku želdynus su spygliuočiais pagyvina vienmečių gėlių žiedai, o rudenį juos gali pakeisti ryškiaspalvis mulčias.
Raudoni japoninių klevų lapai – paskutinis rudeniškų spalvų fejerverko akcentas. Atkreipkite dėmesį – išskyrus japoninius klevus ir bereinutį (šalia klevo), visi kiti spalvingi augalai yra spygliuočiai!
Net spygliuočių spalvų paletę tenka derinti, nes jie labai skirtingi – įvairiausių žalių atspalvių, pilkšvi ir melsvi, auksaspalviai ir geltoni, rausvi, bronziniai… Spalva gali skirtis ir priklausomai nuo sezono: galbūt pavasarį jaunos šakelės bus žalsvos ar aukso geltonumo, o su amžiumi patamsės, galbūt spygliai šaltesniais mėnesiais įgaus bronzinį atspalvį.
Jei kuriate vien spygliuočių kompoziciją, galite nesibaiminti didesnio margumo, tačiau jei vasaromis tarp jų žydės ryškiaspalvės gėlės, verta apsiriboti poros atspalvių augalais.
