Pastaraisiais metais visame pasaulyje fiksuojamas dirvožemio derlingumo mažėjimas. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija skelbia, kad derlingo dirvožemio mums liko 60-čiai metų. Ko imtis, kad padidėtų dirvožemio derlingumas? Patarimais dalijasi AB „Kauno grūdai“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Edita Juknevičienė.
Mažėja organinių medžiagų
„Pagrindinė priežastis, kodėl visame pasaulyje mažėja derlingumas, yra tai, kad dirvožemyje sparčiai mažėja organinių medžiagų. Lietuvoje pastebime, kad siekdami sutaupyti, daugelis ūkininkų laukus tręšia mineralinėmis trąšomis. Tie, kurie naudoja organines trąšas, pavyzdžiui, mėšlą – patręšia tik artimiausius laukus prie fermų arba dalį dirbamų laukų. Taigi kasmet organikos dirvoje vis mažėja“, – pasakoja ekspertė.
Kaip pažymi dr. E. Juknevičienė, siekiant pakeisti situaciją, geriausias sprendimas yra dirvožemių tręšimui naudoti daugiau organinių trąšų, tarp kurių – ne tik mėšlas, bet ir srutos, kompostas ar kt. Svarbu ir tai, kad tręšiant, pvz., mėšlu dirvožemio derlingumą galima pagerinti per trumpesnį laiką nei kad tręšiant žaliąja trąša.
Pasak ekspertės, labiausiai organinės trąšos reikalingos sutankėjusiems, linkusiems perdžiūti, rūgštėti, nualintiems dirvožemiams.
Vienas vertingiausių – paukščių mėšlas
Dr. E . Juknevičienė atskleidžia, kad pagal cheminę sudėtį paukščių mėšlas yra viena vertingiausių organinių trąšų.
Lietuvos žemdirbystės institute atlikti bandymai parodė, kad paukščių mėšlas esmingai didino vasarinių kviečių ir bulvių derlių bei turėjo įtakos jų kokybei. Pvz., vasarinių kviečių derlius 5 t/ha patręšus paukščių mėšlu padidėjo beveik tona – nuo 5,24 t/ha iki 6,06 t/ha.
Remiantis atliktais tyrimais, naudojant paukščių mėšlą, tendencingai didėjo ir organinės medžiagos kiekis dirvožemyje. Tai svarbiausias rodiklis, kuris patvirtina, kad racionalus mėšlo naudojimas yra viena iš galimybių pagerinti nualintus, mažo našumo dirvožemius.
Svarbu ir tinkama sėjomaina
Nors organinių trąšų naudojimas yra vienas esminių dalykų, kuris gali padidinti dirvožemio derlingumą, nereiktų pamiršti ir kitų, ne mažiau įtakos turinčių, faktorių. Vienas jų – sėjomaina.
„Siekdami didinti derliaus potencialą, turime laikytis tinkamos sėjomainos, auginti pupinių šeimos augalus, tarpinius pasėlius“, – sako dr. E. Juknevičienė. Kaip ji pažymi, tinkama sėjomaina sumažina ligų ir kenkėjų išplitimą, efektyviau išnaudojama dirvožemio drėgmė ir maisto medžiagos, sumažėja dirvožemio erozija.
„Lietuvoje didėjant žiemkenčių plotui, svarbu tinkamai pasirinkti tarpinius pasėlius. Pavyzdžiui, įtraukiant tarpinius pasėlius į sėjomainą, kurioje vyrauja rapsai, tinka auginti grikius, vikius, facelijas. Tos pačios šeimos (kryžmažiedžių) tarpiniai augalai (garstyčios, aliejiniai ridikai) tokioje sėjomainoje netinkami, nes skatina rapsų ligų ir kenkėjų išplitimą“, – pasakoja specialistė.
