Pristatome penkis krūmus ir gėles, kurie yra ne tik medingi (t.y. turintys medaus), bet ir papuoš jūsų kiemą.
KARKLAI ir GLUOSNIAI (Salix) yra vieni iš ankstyvesnių pavasario augalų, paprastai skleidžiantys žiedelius balandžio mėnesį ir dovanojantys bitėms nektarą. Šių augalų puošmenas (ypač blindės) mes vadiname „kačiukais“. Karklus ir gluosnius lengva auginti, nes paprastai tai nereiklūs augalai dirvožemio derlingumui ar saulės šviesai ir nebijantys šalčių, jiems tik reikalinga drėgnesnė vieta. Ši gentis pasižymi didele įvairove – nuo miniatiūrinių kelių centimetrų aukščio šliaužiančių krūmelių iki dideliausių medžių. Jeigu jūsų kieme nedaug vietos, bet norite nudžiuginti bites ir save „kačiukais“, rinkitės žemesnius augalus, pvz., tokius kaip paprastoji blindė ‘Kilmarnoc’ (S. caprea) svyrančiomis šakelėmis, žilvitinį (S. purpurea) ar purpurinį karklą (S. purpurea). Jeigu jie užauga didesni nei norite, galite drąsiai karpyti, nes jie nebijo genėjimo.
Iš anksti žydinčių krūmų būtina paminėti ir PAPRASTUOSIUS LAZDYNUS (Corylus avellana), kurie žydi kovo–balandžio, o kartais net vasario mėnesiais. Jeigu turite pakankamai vietos kieme, galite auginti ir įprastinį krūmą, kuris auga natūraliai gamtoje, bet jeigu taupote erdvę – yra žemūgių ir puošnių krūmų, tik jie turės mažiau žiedų. Paminėtini ‘Contorta’ įdomiai raitytomis šakomis arba ‘Red Majestic’, kurio lapai sodrios purpurinės spalvos. Kadangi tokiu ankstyvu laiku dar mažai kas bežydi, tai bitėms lazdynai – tikras išganymas. Įdomu tai, kad mums įprastiniai lazdynų žirginiai yra vyriškieji žiedynai, o moteriški, ant kurių ir užsimezga riešutai būna visai mažyčiai ir vos įžiūrimi. Prieš sodindami lazdyną savo kieme, įsitikinkite, ar nesate alergiški jų žiedadulkėms.
BUDLĖJŲ (Budlea) krūmai dažniausiai ir vadinami drugelių krūmais, nes ko gero, tai vienas labiausiai jų mėgstamų augalų. Saulėtą dieną budlėjų žiedynai dažnai būna nutūpti drugelių taip, kaip varnėnai nutupia prinokusią trešnę. Budlėjų Lietuvoje auginama keletas rūšių ir jos visos gan lepios, mėgsta žiemomis apšalti. Tad jeigu norėsite, kad budlėjos žiedais džiaugtis kartu su vabzdžiais – sodinkite ją derlingoje ir drėgnoje dirvoje, nedideliame pavėsyje arba saulėtoje vietoje, apsaugotoje nuo atšiaurių žiemos vėjų. Už jūsų pastangas nuo liepos mėnesio budlėjos atsidėkos rožiniais, baltais arba violetiniais žiedais.
RAUSVAŽIEDĖS EŽIUOLĖS (Echinacea purpurea) žiedus mėgsta daugelis vabzdžių, bet labiausiai jie patinka kamanėms. Dažnas vaizdelis, kai vasaros vakarą ant ežiuolių žiedų įsitaiso pulkelis kamanių, palaimingai susiradusios nakčiai kvapnų ir nemokamą „viešbutį“. Kaip ir daugelis medingų augalų, šios gėlės ne tik kvapnios, bet ir puošia aplinką gražiais žiedais. O šie paprastai būna rožinės spalvos, bet yra veislių ir baltais, geltonais ar raudonais žiedais. Paprastai ežiuolės yra atsparios šalčiams, tik prieš jas sodindami, parinkite saulėtą, derlingą ir drėgną dirvą. Ežiuolė – ne tik gražus ar medingas, bet ir vaistinis augalas. Jos žiedai ir šaknys vartojami imuninei sistemai stiprinti.
ANYŽINIAI LOFANTAI (Agastache foeniculum) Lietuvoje auginamas gan neseniai, bet yra labai mėgstami bičių ir bitininkų. Violetinės spalvos žiedynai pražysta vasaros antroje pusėje ir iš karto pritraukia pulkus nektaro mėgėjų. Visas augalas yra vaistingas ir kvapnus – tiek žiedai, tiek ir lapai. Anyžinio lofanto arbata veikia raminančiai, turi stiprų anyžinį kvapą. Nors šis augalas labiau mėgsta derlingą ir purią dirvą, bet neblogai auga ir sausesniuose priesmėliuose. Paprastai mūsų krašte lofantas auginamas kaip vienmetis augalas, bet apdangsčius jį nuo šalčio, kartais ir peržiemoja; arba savaime pasisėja iš prikritusių sėklų.
